OiRA buvo įsteigta siekiant suteikti lengvai naudojamas priemones, kuriomis labai mažos ir mažosios organizacijos vadovausis rizikos vertinimo metu. 2009 m. EU-OSHA sukurta ir nuo 2010 m. naudojama OiRA programinė įranga grindžiama Nyderlandų rizikos vertinimo priemone „RI&E“, kuri pasirodė esanti labai sėkminga ir plačiai naudojama. 

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros programinė įranga OiRA padeda sektorių socialiniams partneriams (darbdavių ir darbuotojų organizacijoms) ir nacionalinėms institucijoms (ministerijoms, darbo inspekcijoms, DSS institutams ir kt.) rengti konkrečių sektorių rizikos vertinimo priemones, skirtas mažosioms įmonėms.

Apsilankykite OiRA projekto svetainėje, kur rasite atnaujintą informaciją apie OiRA projektą (OiRA partnerius, paskelbtas arba rengiamas skelbti OiRA priemones).

Rizikos vertinimas yra bet kokio požiūrio į saugą ir sveikatos valdymą pagrindas ir yra labai svarbus kuriant sveikatai palankią darbo vietą. 

Per OiRA EU-OSHA remia 2021 m. birželio mėn. paskelbtą 2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginę programą. Supaprastinant rizikos vertinimą, OiRA siekiama padidinti labai mažų ir mažųjų įmonių, vertinančių savo riziką, skaičių ir jų atliekamų rizikos vertinimų kokybę. Šiomis priemonėmis įmonės gali pradėti (arba patobulinti) rizikos vertinimo procesą. Taip OiRA priemonės gali padėti įmonėms tapti konkurencingesnėms, pavyzdžiui, mažinant dėl profesinių ligų patiriamas išlaidas ir kuo labiau sumažinant nelaimingų atsitikimų riziką, taip pat gerinant bendras darbo sąlygas ir organizacijos veiklos rezultatus.

Rizikos vertinimas šiandien yra daugeliui organizacijų gerai pažįstamas procesas, taikomas šimtuose tūkstančių darbo vietų visoje Europoje, siekiant užkirsti kelią rizikai. Tačiau kai kurioms įmonėms, ypač labai mažoms ir mažosioms organizacijoms, rizikos vertinimas gali būti sudėtingas procesas. OiRA gali padėti palengvinti šį procesą ir suteikti organizacijoms reikalingų išteklių, kad jos įveiktų tokį iššūkį.

Naudodamosi OiRA priemonėmis, organizacijos taip pat pasinaudos tam tikrais aspektais:

• Naudojimasis OiRA priemonėmis yra visiškai nemokamas
• Priemonės yra prieinamos internete
• Galima naudotis mobiliąja programėle.
• Priemonės yra skirtos konkrečiam sektoriui
• Priemonės tam tikru mastu pritaikomos prie bendrovių sąlygų
• Priemonės suteikia galimybę parengti veiksmų planą ir pasirinkti iš siūlomų priemonių sąrašo

OiRA procesą sudaro penki pagrindiniai etapai:

1. Pasirengimas: OiRA iš dalies leidžia įmonėms pritaikyti rizikos vertinimą pagal savo specifiką, atsakant į kelis paprastus klausimus.
2. Nustatymas: darbe reikia nustatyti veiksnius, kurie gali sukelti pavojų, ir nustatyti, kam toks pavojus gali grėsti.
3. Vertinimas: šiame etape nustatomi nustatytų rizikos veiksnių prioritetai. Prioritetų nustatymas vėliau padeda nuspręsti, kurias priemones pirmiausia reikėtų įgyvendinti.
4. Veiksmų planas: priemonė padės parengti veiksmų planą ir nuspręsti, kaip pašalinti arba kontroliuoti riziką.
5. Ataskaita: galiausiai automatiškai sukuriama ataskaita ir veiksmų planas, kuriuos galima atsispausdinti ir (arba) atsisiųsti, kad būtų galima dokumentuoti rizikos vertinimo proceso rezultatus.

Registracijai reikalingas tik galiojantis el. pašto adresas. Bet kuris asmuo ar organizacija iš turimų OiRA priemonių gali pasirinkti tą, kuri geriausiai tinka jų šaliai, sektoriui ir įmonei. 

OiRA projekto interneto svetainėje susipažinkite su prieinamomis OiRA priemonėmis pagal sektorių ir šalį.

Visas OiRA priemones sukūrė socialiniai partneriai ir (arba) nacionalinės valdžios institucijos arba jos buvo sukurtos jiems dalyvaujant. Jei esate socialinis partneris arba nacionalinis institutas ar institucija ir norite dalyvauti kuriant vieną ar kelias konkretiems sektoriams pritaikytas OiRA priemones, daugiau informacijos galite rasti OiRA projekto svetainėje.

Dauguma nanomedžiagų apibrėžtį pateikiančių organizacijų nurodo, kad nanomedžiagas sudaro dalelės, kurių vienas arba keli išorės matmenys yra 1–100 nanometrų (nm). Skaitykite Europos Komisijos rekomendaciją dėl nanomedžiagų apibrėžties.

Nanomedžiagos, kurios yra iki 10 000 kartų mažesnės už žmogaus plauką, dydžiu panašioa į atomus ar molekules, o jų pavadinimas atsirado dėl smulkiausių dalelių struktūrų (nanometras sudaro 10–9 metro). Nanomedžiagos iš esmės skiriasi nuo tokių pačių medžiagų ne tik dėl labai mažo dydžio, bet ir dėl kitų fizinių ar cheminių savybių, be kita ko, dėl jų formos ir paviršiaus ploto. 

Dėl šių nanomedžiagų skirtumų atsiveria naujos ir neribotos jų panaudojimo galimybės tokiose srityse kaip inžinerija, informacinės ir ryšių technologijos, medicina ir farmacija, ir tai tik keletas pavyzdžių. Vis dėlto šie požymiai, nanomedžiagoms suteikiantys unikalių savybių, taip pat turi neigiamų padarinių žmogaus sveikatai ir aplinkai. 

Nanomedžiagos randamos gamtoje, pvz., ugnikalnių išmetamose dujose, arba gali atsirasti kaip žmogaus veiklos šalutinis produktas, pvz., dyzelino išmetamųjų dujų dūmai arba tabako dūmai.  Vis dėlto ypatingą susidomėjimą kelia pagamintos nanomedžiagos. Šias nanomedžiagas jau galima rasti įvairiuose produktuose ir kasdien naudojamuose prietaisuose.

Kai kurios šios rūšies nanomedžiagos, pvz., sintetinis amorfinis silicio oksidas, jau dešimtmečius naudojamos gaminant įvairius produktus (pvz., betoną, padangas ir maisto produktus). Kitos nanomedžiagos atrastos visai neseniai, pvz., nanotitano dioksidas, kuris dažuose ir kosmetiniuose preparatuose nuo saulės nudegimo naudojamas kaip medžiaga, apsauganti nuo ultravioletinių spindulių; tekstilėje ir medicinos prietaisuose nanosidabras naudojamas kaip antimikrobinė medžiaga; arba anglies nanovamzdeliai, kurie dėl savo mechaninio tvirtumo, lengvo svorio, šilumos išsklaidymo savybių ir elektros laidumo plačiai naudojami elektronikos, energijos saugojimo prietaisuose, kosminių erdvėlaivių ir transporto priemonių struktūrose ir gaminant sporto inventorių. Nuolat sukuriamos naujos kartos nanomedžiagos ir tikimasi, kad jų rinka augs.

Ypač nerimaujama dėl nanomedžiagų sveikatai keliamo pavojaus. Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas (SCENIHR) patvirtino, kad įvairios pagamintos nanomedžiagos kelia neabejotiną pavojų sveikatai. Ne visos nanomedžiagos būtinai turi toksišką poveikį, tačiau tęsiant mokslinius tyrimus kiekvieną atvejį reikia nagrinėti atskirai.

Nustatyta, kad didžiausią neigiamą poveikį nanomedžiagos sukelia plaučiuose ir šis poveikis yra susijęs su uždegimu ir audinių pažeidimu, fibroze ir auglių išsivystymu. Širdies ir kraujagyslių sistema taip pat gali nukentėti. Kai kurių anglies nanovamzdelių naudojimas gali sukelti tokius pat padarinius, kuriuos sukelia asbestas. Nustatyta, kad nanomedžiagos pasiekia ne tik plaučius, bet ir kitus organus ir audinius, įskaitant kepenis, inkstus, širdį, smegenis, kaulų sistemą ir minkštuosius audinius.

Dėl mažo dydžio ir didelio paviršiaus ploto miltelinės nanomedžiagų dalelės gali sukelti sprogimo pavojų, nors neapdirbtos medžiagos, iš kurių gaminamos nanomedžiagos, tokio pavojaus nekelia.

Skaitykite Europos Komisijos apžvalgą dėl nanomedžiagų rūšių ir naudojimo, įskaitant saugos aspektus, ir EU-OSHA literatūros apžvalgą „Nanodalelių poveikis darbo vietose“

Darbuotojai gali tiesiogiai susidurti su nanomedžiagomis gamybos etape. Vis dėlto dauguma darbuotojų nanomedžiagų keliamą pavojų gali patirti skirtinguose tiekimo grandinės etapuose net nežinodami, kad yra veikiami nanomedžiagų. Todėl mažai tikėtina, kad siekiant užkirsti kelią tokiam pavojui bus imamasi tinkamų apsaugos priemonių. Skaitykite mūsų literatūros apžvalgą dėl nanomedžiagų darbo vietoje keliamo pavojaus suvokimo ir informavimo apie jį.

Todėl pavojus gali kilti įvairiose profesinės veiklos srityse, kuriose naudojamos, tvarkomos arba apdorojamos nanomedžiagos, o vėliau jos pasklinda ore ir gali būti įkvepiamos arba patekti ant odos; pavyzdžiui, taip gali atsitikti tiek atliekant sveikatos priežiūrą arba dirbant laboratorijose, tiek atliekant pastatų priežiūros arba statybos darbus.

Plačiau apie nanomedžiagų keliamą pavojų darbo vietose

Darbuotojų apsaugą reglamentuojantys ES teisės aktai taikomi nanomedžiagoms, tačiau pačiuose teisės aktuose nėra pateikiama tiesioginė nuoroda į nanomedžiagas.  Visų pirma paminėtina Pagrindų direktyva 89/391/EEB, Cheminių veiksnių direktyva 98/24/EB ir Kancerogenų ir mutagenų direktyva 2004/37/EB, taip pat chemines medžiagas reglamentuojantys teisės aktai (REACH ir CLP). Tai reiškia, kad darbdaviai privalo vertinti ir valdyti nanomedžiagų keliamą pavojų darbe. Jei nanomedžiagų naudojimo ir gamybos negalima išvengti arba pakeisti ne tokiomis kenksmingomis medžiagomis ir procesais, darbuotojams kylantis pavojus turi būti mažinamas prevencinėmis priemonėmis atsižvelgiant į funkcijų valdymo hierarchiją ir pirmiausia dėmesį skiriant:

1. techninėms kontrolės priemonėms, susijusioms su nanomedžiagų šaltiniu;
2. organizacinėms priemonėms;
3. asmens apsaugos priemonėms, kurios naudojamos kaip paskutinė išeitis.

Nors vis dar lieka daug neaiškumų, didelį susirūpinimą kelia nanomedžiagų neigiamas poveikis saugai ir sveikatai. Todėl darbdaviai ir darbuotojai, siekdami suvaldyti pavojų ir rinkdamiesi prevencines priemones, turi laikytis atsargaus požiūrio.

Nustatyti nanomedžiagas, jų kenksmingų dalelių šaltinius ir keliamo pavojaus mastą gali būti sudėtinga, tačiau siekiant geriau valdyti nanomedžiagų keliamą pavojų darbo vietoje, galima pasinaudoti gairėmis ir priemonėmis.

Skaitykite išsamesnius EU-OSHA patarimus dėl to, kaip valdyti nanomedžiagų keliamą pavojų sveikatos priežiūros sektoriuje ir atliekant techninės priežiūros darbus. Kitos organizacijos taip pat parengė naudingą informacinę medžiagą, pvz., apie nanomedžiagų naudojimą statybų  ir baldų gamybos sektoriuose arba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje.

Sužinokite, kaip kitos įmonės valdė nanomedžiagas - Gerosios patirties valdant nanomedžiagas darbo vietose pavyzdžiuose.

Paprastai žodį „ekologiškas“ siejame su saugumu, tačiau tai, kas tausoja aplinką, nebūtinai palankiai veikia ekologiškose darbo vietose dirbančių darbuotojų sveikatą ar saugą. Jau būta atvejų, kai priėmus naujus teisės aktus ir pradėjus naudoti technologijas, kuriomis numatyta apsaugoti aplinką, padidėjo darbuotojams keliama rizika. Pavyzdžiui, sumažinus į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį, padaugėjo nelaimingų atsitikimų ir ligų tarp darbuotojų, kurių darbas yra perdirbti tas atliekas.

Dėl naujų technologijų ar darbo procesų, susijusių su ekologiškomis darbo vietomis, gali iškilti naujų pavojų, todėl tokiose darbo vietose dirbantiems darbuotojams būtini įvairūs nauji įgūdžiai – senų žinių apie darbuotojų saugą ir sveikatą šiuo atveju nepakanka. Pavyzdžiui, vandens šildytuvui su saulės energijos kolektoriumi įrengti reikia stogdengio, santechniko ir elektriko įgūdžių.

Jeigu žalioji ekonomika bus plėtojama taip sparčiai, kaip tikimasi, gali atsiverti įgūdžių spragos, dėl kurių nepatyrusiems darbuotojams gali tekti dalyvauti darbo procesuose, kuriems jie nepasirengę. Dėl to tokių darbuotojų saugai ir sveikatai gali kilti pavojus. Taip pat gali padidėti atotrūkis tarp tam tikrus įgūdžius turinčių ir nekvalifikuotų darbuotojų. Pastarieji gali būti priversti sutikti su prastesnėmis darbo sąlygomis. Dar viena, bet ne mažiau svarbi problema yra ta, kad dėl ekonominio ir politinio spaudimo į rūpestį keliančius darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus gali būti žiūrima pro pirštus.

Kad ekologiškos darbo vietos būtų tikrai tvarios, reikia užtikrinti, kad jos būtų palankios darbuotojų saugai bei sveikatai ir aplinkai. Plėtojant žaliąją ekonomiką, kaip ir kitose srityse, siekiant padidinti konkurencingumą ir našumą, gerai darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai tenka svarbiausias vaidmuo. Šioje sparčiai besivystančioje srityje reikia užtikrinti, kad tai, kas palankiai veikia aplinką, nekenktų ir darbuotojams.

Atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai žalioji ekonomika gali augti, svarbu, kad iš anksto numatytume visus su ekologiškomis darbo vietomis susijusius naujus ar atsirandančius pavojus, kurių gali kilti darbuotojų saugai ir sveikatai. Būtent todėl EU-OSHA parengė išsamų ateities įžvalgų tyrimą, kuriame analizuojama, kaip darbas ekologiškose darbo vietose galėtų pasikeisti iki 2020 m. ir kokių su darbuotojų sauga ir sveikata susijusių sunkumų dėl to gali kilti ateityje. Šiame tyrime pateikiami keli galimi ateities scenarijai, kuriuose analizuojama, kokia padėtis galėtų susiklostyti skirtingomis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į pažangą žaliųjų technologijų srityje. Šio tyrimo tikslas – atkreipti dėmesį į pavojus, kurių šioje srityje gali kilti darbuotojų saugai ir sveikatai bei suteikti ES politikos formuotojams priemonių, kurios padėtų jiems apibrėžti būsimoms darbo vietoms keliamus reikalavimus ir užtikrinti Europos darbuotojų saugą ir sveikatą.

Daugiau informacijos:

Ekologiškose darbo vietose dirbančių darbuotojų saugos ir sveikatos ateities įžvalgų ataskaita

Ataskaitos santrauka ir scenarijai

Animaciniai filmukai, kuriuose vaizduojami scenarijuose analizuojami nauji ir atsirandantys pavojai darbuotojų saugai ir sveikatai

EU-OSHA taip pat nuodugniau ištyrė DSS problemas, siejamas su konkrečiomis ekologinių technologijų sritimis, akcentuotomis ateities įžvalgų tyrime, pavyzdžiui, nedidelio masto saulės energetika, ekologinė statyba ar vėjo energetika.

Sužinokite daugiau:

• „E. faktai“: DSS ir nedidelio masto saulės energetika
• „E. faktai“: DSS ir ekologinė statyba
• DSS ir vėjo energetika: skaitykiteataskaitą ir „E. faktų“ santrauką

Taip pat parengti kontroliniai sąrašai, kad būtų lengviau nustatyti galimus su šiomis ekologinėmis technologijomis siejamus pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai ir pateikti prevencinių priemonių pavyzdžių. Šie kontroliniai sąrašai gali būti naudingi darbo vietos rizikos vertinimo procese:

• Nedidelio masto saulės energetikos DSS kontrolinis sąrašas
• Ekologinės statybos DSS kontrolinis sąrašas
• Vėjo energetikos DSS kontrolinis sąrašas