Gera darbuotojų sauga ir sveikata (DSS) yra naudinga verslui

Benefits of OSH. Worker checking a document with statistics

©EU-OSHA/Rudyanto Wijaya

Ekonomikos sunkmečiu svarbu prisiminti, kad dėl prastos saugos ir sveikatos darbo vietoje patiriama papildomų išlaidų. Dar daugiau, atlikus tyrimus įmonėse, paaiškėjo, kad geras DSS valdymas įmonėje turi poveikio geresniems jos veiklos rezultatams ir didesniam pelnui.

Aplaidumas DSS srityje sukelia neigiamų pasekmių visiems: tiek pavieniams darbuotojams, tiek nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms. Tačiau tai reiškia, kad geresnė politika ir praktika gali būti naudinga kiekvienam.

Prastas saugos ir sveikatos darbo vietoje sistemas turinčios šalys išnaudoja vertingus išteklius spręsdamos klausimus, susijusius su sužalojimais ir ligomis, kurių galima išvengti. Tvirtos nacionalinės strategijos nauda yra įvairiapusė, ji, pvz., padeda:

  • didinti našumą: darbuotojai rečiau neateina į darbą dėl ligos;
  • mažinti išlaidas sveikatos priežiūrai;
  • užtikrinti, kad vyresnio amžiaus darbuotojai ilgiau dirbtų;
  • skatinti naudoti veiksmingesnius darbo būdus ir technologijas;
  • siekti, kad būtų mažiau žmonių, kurie turi trumpiau dirbti, kad galėtų prižiūrėti šeimos narį.

Dėl su darbu susijusių sužeidimų, ligų ir mirties patiriamos išlaidos

Koks yra tiek gero, tiek blogo DSS valdymo ekonominis poveikis? Labai svarbu, kad politikos formuotojai, tyrėjai ir tarpininkai suprastų atsakymą į šį klausimą, tačiau tam būtini kokybiški duomenys. Todėl EU-OSHA siekia atsižvelgti į šį poreikį vykdydama dviejų etapų projektą „Darbuotojų saugos ir sveikatos sąnaudos ir nauda“.Šio projekto tikslas – sukurti ekonominį sąnaudų apskaičiavimo modelį, kad būtų galima rengti patikimas sąnaudų sąmatas.

1 etapas. Vykdomas didelio masto tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti ir įvertinti kiekvienos valstybės narės turimus duomenis, kuriuos galima panaudoti kuriant sąnaudų apskaičiavimo modelį.

Rezultatas: apžvalgos ataskaita „Su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų ir ligų išlaidų apskaičiavimas“. Europos duomenų šaltinių analizė (2017 m.).

2a etapas: remiantis turimais tarptautiniais duomenimis ir bendradarbiaujant su Tarptautine darbo organizacija, Tarptautine profesinės sveikatos komisija, Suomijos ir Singapūro institucijomis, parengti išlaidų apskaičiavimo modelį.

Rezultatas: duomenų vizualizacijos priemonė, rodanti išlaidų apskaičiavimo modelio išvadas (2017 m.).

Dėl darbe patiriamų sužalojimų, ligų ir mirties atvejų atskiri asmenys, darbdaviai, vyriausybės ir visuomenė patiria didelių ekonominių nuostolių. Tarp neigiamų prasto DSS valdymo padarinių – dėl ankstyvo išėjimo į pensiją patiriamos išlaidos, prarandami kvalifikuoti darbuotojai, darbuotojai neatvyksta į darbą arba atvyksta sirgdami (kai jie dirba nepaisydami to, kad serga, ir dėl to padidėja klaidų tikimybė), patiriama daug gydymo išlaidų ir reikia mokėti daug draudimo įmokų. Apskaičiuota, kad darbe patiriami sužalojimai ir ligos visuomenei kainuoja 3,9 proc. pasaulio BVP ir 3,3 proc. ES BVP (žr. duomenų vizualizacijos priemonę). Procentinė dalis šalyse labai skiriasi, ypač Vakarų ir ne Vakarų šalyse, ir priklauso nuo pramonės įvairovės, teisinio konteksto ir prevencijos paskatų.

2b etapas: remiantis nacionaliniais duomenų šaltiniais, sukurti pažangesnį ekonominį išlaidų apskaičiavimo modelį.

Rezultatas:

Dėl sužalojimų, ligų ir mirties atvejų patiriama įvairaus pobūdžio išlaidų. Pirma – tiesioginių išlaidų, kaip antai, sveikatos priežiūros išlaidų. Išlaidų patiriama ir dėl sumažėjusio našumo bei rezultatyvumo. Dar patiriama išlaidų dėl poveikio žmogaus gerovei, t. y. žmogaus gyvenimui ir sveikatai. Tai galima įvertinti kiekybiškai ir įtraukti į apskaičiuotus nuostolius. Kiekvienu darbe patiriamo sužalojimo ar mirties atveju šie aspektai turi reikšmės. Sudėjus visų atvejų išlaidas galima gauti bendrą apskaičiuotą sužalojimų ir ligų profesinės nuostolių vertę. Šis išlaidų apskaičiavimo būdas, kai sudėjus pirmiau nurodytas įvairias išlaidas gaunama bendra apskaičiuota išlaidų vertė, dažnai vadinamas metodu „iš apačios į viršų“.

Galima taikyti ir metodą „iš viršaus į apačią“: bendra išlaidų vertė apskaičiuojama įvertinant bendrą sužalojimų ir ligų naštą, ir apskaičiuojant, dalį, kuriai turi reikšmės profesiniai veiksniai. Tuomet galima apskaičiuoti su profesinių sužalojimų ir ligų našta susijusias išlaidas. Šios išlaidos dažnai išreiškiamos esamais sveikatos srities matais, kaip antai, dėl sveikatos sutrikimų prarasti metai (DALY).

Vykdomame projekte abu metodai taikomi taip:

  • modeliu „iš apačios į viršų“ atsižvelgiama į tiesiogines išlaidas, netiesiogines išlaidas ir nematerialias išlaidas (poveikį gyvenimo kokybei ir sveikatai);
  • modeliu „iš viršaus į apačią“ įvertinama dėl sveikatos sutrikimų prarastų metų (DALY) piniginė vertė.

Renkant duomenis abiejų modelių reikmėms buvo pasirinkti 2015 m., kad būtų galima palyginti šalis ir metodus.

 DSS išlaidų apskaičiavimo modelio skaidrių pristatymas

Nauda verslui

Dėl prastos saugos ir sveikatos įmonės patiria papildomų išlaidų, o gera DSS atneša dividendų. Aukštesnius saugos ir sveikatos standartus taikančių įmonių veikla yra sėkmingesnė ir tvaresnė.

Tyrimuose pateikiami preliminarūs apskaičiavimai rodo, kad kiekvienas į DSS investuotas euras atneša 2,2 euro grąžą ir kad saugos ir sveikatos gerinimo ekonominės naudos santykis yra teigiamas.

Geros DSS ekonominė nauda didelėms ir mažoms įmonėms yra didelė. Galima paminėti tik keletą pavyzdžių, rodančių, kokią naudą duoda gera sauga ir sveikata darbo vietoje:

  • didesnis darbuotojų našumas;
  • mažesnis darbuotojų neatėjimo į darbą atvejų skaičius;
  • mokama mažiau kompensacinių išmokų;
  • tenkinami viešojo ir privačiojo sektorių rangovų reikalavimai.

Jei imsitės veiksmų, galite suteikti daug naudos savo įmonei. Daugiau informacijos apie tai, kaip atlikti patobulinimus ir valdyti riziką, galite rasti čia .

Ekonominės paskatos

Visoje Europoje naudojamos įvairios schemos, pagal kurias saugą ir sveikatą darbo vietoje užtikrinančios organizacijos gauna finansinį atlygį. Tai apima:

  • mažesnes draudimo įmokas;
  • mokesčių lengvatas;
  • valstybės subsidijas ir dotacijas.

Vienas iš pavyzdžių − Vokietijos mėsininkystės sektorius. Dalyvaujančios įmonės galėjo mokėti mažesnes draudimo įmokas, jeigu jos didino saugą, pvz., įsigydamos saugius peilius arba surengdamos vairuotojams saugos mokymus.

Pritaikius šią schemą, pasiekti šie rezultatai:

  • šiame Vokietijos sektoriuje per metus pateiktuose pranešimuose apie nelaimingus atsitikimus šių atvejų buvo 1 000 mažiau;
  • per šešerius metus išlaidų sumažėjo 40 mln. EUR;
  • kiekvienas investuotas euras leido sutaupyti 4,81 euro.

Siūlydamos tokias schemas draudimo bendrovės gali sumažinti joms pateikiamų reikalavimų skaičių, juose nurodomų nelaimingų atsitikimų sunkumą ir patiriamas išlaidas.

Sužinokite daugiau apie ekonomines paskatas ir tai, kaip jomis galima pasinaudoti: