Glossary

ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZpĶ
A
Akūtas balsta un kustību aparāta slimības (BKAS)

Īslaicīga diskomforta ātra parādīšanās, ko izraisa pakļaušanās BKAS apdraudējumiem. Akūtai iedarbībai uz veselību var būt arī īslaicīga ietekme

Ankstyvosios intervencijos priemonės

Priemonių taikymas – pavyzdžiui, profesionalios pagalbos teikimas, greitas nukreipimas pas gydytoją ir ligos diagnozavimas, darbo aplinkos pritaikymas – vos pasireiškus simptomams. Tai labai sumažina ilgalaikio nedarbingumo tikimybę. Ankstyvosios intervencijos priemonės gali sumažinti nebuvimo darbe atvejų ir leidžia faktiškai sutaupyti nacionalinės sveikatos priežiūros ir socialinio aprūpinimo sistemos lėšas.

D
Darbingumas

Parodo darbo reikalavimų ir individualių (asmeninių) galimybių santykį įvertinus, pavyzdžiui, darbo pobūdį, darbo krūvį, darbo organizavimą, sveikatą, įgūdžius, vertybes, požiūrį ir motyvaciją.

Darbo sukelti viršutinių galūnių (raumenų ir kaulų sistemos) sutrikimai

Kaklo, pečių, rankų, riešų ir pirštų pažeidimai, sukeliantys skausmą, nemalonią savijautą, tirpimo ar dilgčiojimo pojūtį, atsiradę arba paūmėję visų pirma dėl darbo ir tiesioginės darbinės aplinkos poveikio.

Dinamiška laikysena

Dinamiška laikysena – judančio kūno ir (arba) galūnių, pavyzdžiui, vaikštant, padėtys.

Dinamiškas sėdėjimas arba sėdėjimas judant

Tai judėjimas arba laikysenos keitimas sėdint.

F
Fiziniai arba biomechaniniai veiksniai

Kūno laikysena darbo metu ir atliekami judesiai gali pakenkti, jei dažnai kartojami, ilgai trunka ar reikalauja didelių pastangų. Pavyzdžiui, šie fiziniai rizikos veiksniai: sunkus fizinis darbas (reikalaujantis daug jėgų), didelių svorių kilnojimas, darbas nepatogioje padėtyje, užsitęsęs darbas, ilgas sėdėjimas arba stovėjimas, pasikartojančios arba didelio tikslumo reikalaujančios užduotys.

G
Grėsmių schemos sudarymas

Grėsmių schemoje pavaizduojama, kuriose srityse darbuotojams kyla sveikatos ir saugos problemų. Dėl jų darbuotojai suserga, susižeidžia arba patiria stresą.

Grįžimas į darbą

Grįžimas į darbą – tai koordinuotos pastangos siekiant išsaugoti darbą ir užkirsti kelią ankstyvam pasitraukimui iš darbo rinkos; šis procesas apima visas procedūras ir priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ir stiprinti darbuotojų sveikatą ir darbingumą, palengvinti dėl traumos ar ligos darbingumą iš dalies praradusių darbuotojų profesinę reintegraciją.

H
Hroniskas BKAS

Diskomforts, kas ilgst vidēji ilgu līdz ilgu laiku un ko izraisa pakļaušanās BKAS apdraudējumiem. Hroniskai iedarbībai uz veselību var būt arī ilgtermiņa ietekme vai to var dēvēt arī par ilga latentuma slimību

I
Individualūs ir asmeniniai veiksniai

Amžius, lytis, ūgis, rankos ilgis, fizinis pajėgumas, ankstesnė ligos istorija, žinių apie darbo metodus ir saugos procedūras trūkumas taip pat gali tapti raumenų ir kaulų sistemos rizikos veiksniais, jei grėsmės nėra tinkamai valdomos.

Išankstinis išėjimas iš darbo (išėjimas į pensiją)

Išankstinis išėjimas iš darbo (išėjimas į pensiją) dėl sveikatos priežasčių – tai išėjimas iš darbo nesulaukus įprastinio amžiaus, kai nustojama dirbti (išeinama į pensiją) dėl sveikatos sutrikimų.

Ķ
Ķermeņa kartēšana

Ķermeņa karte ir attēls, kurā redzama(-as) darbinieka ķermeņa daļa(-as), kas darba laikā tiek ievainota(-as), sāp vai pakļauta(-as) stresam.

K
Kūno laikysena

Laikysena yra galvos, liemens ir galūnių padėtis. Norint, kad laikysena būtų aktyvi, reikia koordinuoti daugelio kūno raumenų ir organų judesius. Aktyvi laikysena gali būti statiška arba dinamiška.

N
Neatvykimas į darbą

Neplanuotas nebuvimas darbe (kartais besikartojantis tam tikrą laikotarpį), nors darbuotojas turėtų dirbti

O
Organizaciniai veiksniai

Fizinių darbų sunkumą lemia darbo organizavimas: nepertraukiamo darbo valandų skaičius, galimybė daryti pertraukas, darbo sparta ir darbo užduočių kaita.

p
pavojus

gamtinis arba žmogaus sukeltas reiškinys, kuris gali sukelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, aplinkai, turtui, ar turėti neigiamų socialinių ar ekonominių padarinių

P
Psichosocialiniai veiksniai

Pernelyg didelis darbo krūvis ir intensyvumas darbuotojams gali kelti stresą; dėl to padidėja raumenų įtampa ir jautrumas skausmui. Be to, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų rizika taip pat gali padidėti dėl to, kad nėra darbo užduočių stebėsenos arba neprižiūrima, kaip ar kokiu tempu jos atliekamos, taip pat trūksta bendradarbių ar vadovų pagalbos. Jausdami pernelyg didelį spaudimą darbe, darbuotojai nesiima reikiamų atsargumo priemonių, o jų kūno laikysena ir darbo metodai tampa nesaugūs. Tokiu būdu psichosocialiniai veiksniai tampa raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų rizikos veiksniais.

R
Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų rizikos veiksniai

Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus gali lemti įvairios veiksnių grupės, įskaitant fizinius ir biomechaninius, organizacinius ir psichosocialinius, individualius ir asmeninius veiksnius.

Reabilitacija

Paciento „optimalaus fizinio, jutiminio, intelektinio, psichologinio ir socialinio pajėgumo“ atkūrimo procesas.

Riska novērtējums, ņemot vērā daudzveidību

Ņemt vērā darbaspēka daudzveidību, novērtējot un pārvaldot ar darbu saistītus riskus.

Rizika

Rizika – tai didelė arba maža tikimybė, kad pavojus kam nors pakenks.

Rizikos vertinimas

Rizikos vertinimas – tai darbuotojų saugai ir sveikatai kylančių pavojų darbe vertinimo procesas. Tai sistemingas visų darbo aspektų tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti:kas gali sąlygoti traumą ar padaryti žalos;ar pavojus galima pašalinti ir, jei ne;kokios prevencinės ar apsaugos priemonės taikomos arba turėtų būti taikomos rizikos veiksniams kontroliuoti.

Rizikos vertinimas atsižvelgiant į lytį

Lyties aspekto paisymas atliekant darbo vietos rizikos vertinimą.

S
Sėdimas darbas

Tai darbas, kurį atliekant didžiąją laiko dalį tenka sėdėti, arba nepertraukiamas sėdėjimas ilgą laiką.

Sergančių darbuotojų atvykimas į darbą

Darbuotojų, sergančių liga, kuri yra pateisinanti priežastis nedirbti, atėjimas į darbą. Tokie darbuotojai dirba apsunkintomis sąlygomis.

Statinė raumenų apkrova

Tai raumenų pastangos išlaikyti tam tikrą padėtį nejudant, pvz., išlaikyti nejudinamą ranką arba stovėti ar sėdėti nejudant toje pačioje padėtyje.

Statiška laikysena

Statiška laikysena – tai ilgą laiką nekintanti kūno padėtis, pavyzdžiui, stovėjimas, sėdėjimas arba klūpojimas.

Su darbu susiję apatinės nugaros dalies pažeidimai

Prie darbo sukeltų raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, apimančių apatinę nugaros dalį, priskiriami stuburo tarpslankstelinio disko pakenkimai, raumenų ir minkštųjų audinių sužeidimai.

Su darbu susiję apatinių galūnių (raumenų ir kaulų sistemos) sutrikimai

Apatinių galūnių, daugiausia klubo, kelio ir pėdų pažeidimai, atsiradę arba paūmėję visų pirma dėl darbo ir tiesioginės darbinės aplinkos poveikio.

Su darbu susiję raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai

Su darbu susiję raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai – tai kūno organų, pvz., raumenų, sąnarių, sausgyslių, raiščių, nervų, kaulų ir atskirų sričių kraujotakos sistemos pažeidimai, kurie atsiranda arba paūmėja visų pirma dėl darbo ir tiesioginės darbinės aplinkos poveikio