Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai

Musculoskeletal disorders. Woman being treated for musculoskeletal disorders

©EU-OSHA/Adam Skrzypczak

Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai yra vieni dažniausių su darbu susijusių negalavimų. Visoje Europoje nuo jų kenčia milijonai darbuotojų ir jie kainuoja darbdaviams milijardus eurų. Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų problemos sprendimas ne tik padeda gerinti darbuotojų gyvenimo kokybę, bet yra naudingas ir verslui.

Su darbu susiję raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai kenkia nugarai, kaklui, pečiams, viršutinėms galūnėms, taip pat ir apatinėms galūnėms. Jie apima visus sąnarių ar kitų audinių pažeidimus ar sutrikimus. Sveikatos problemos gali būti įvairios – nuo nedidelio skausmo iki sunkesnių sveikatos sutrikimų, dėl kurių darbuotojas negali dirbti ar jam reikalingas gydymas. Lėtinės ligos atveju darbuotojas gali net tapti neįgalus ir būti priverstas išeiti iš darbo.

Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų priežastys

Daugelis su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų išsivysto ilgainiui. Paprastai raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus lemia ne vienas, o dažnai kartu veikiantys įvairūs rizikos veiksniai, įskaitant fizinius ir biomechaninius, organizacinius ir psichosocialinius bei individualius.

Fiziniai ir biomechaniniai rizikos veiksniai gali būti:

  • sunkių daiktų kėlimas, ypač lenkimosi ir sukimosi judesiai;
  • kartotiniai arba per jėgą atliekami judesiai;
  • neįprasta ir nepatogi kūno padėtis;
  • vibracija, prastas apšvietimas ar neapšildyta darbo aplinka;
  • spartus darbo tempas;
  • ilgas sėdėjimas ar stovėjimas toje pačioje padėtyje.

Organizaciniai ir psichosocialiniai rizikos veiksniai gali būti:

  • dideli reikalavimai darbe ir menkas savarankiškumas;
  • nepakankamai pertraukų arba nepakankamos galimybės pakeisti laikyseną, kurioje dirbama;
  • spartus darbas, taip pat dėl to, kad įdiegtos naujos technologijos;
  • ilgos darbo valandos ar pamaininis darbas;
  • bauginimas, priekabiavimas ir diskriminacija darbo vietoje;
  • mažas pasitenkinimas darbu;

Apskritai visi psichosocialiniai ir organizaciniai veiksniai (ypač jei kartu pasireiškia ir fiziniai veiksniai), kurie gali sukelti stresą, nuovargį, nerimą ar kitas reakcijas, kurie savo ruožtu kelia raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų riziką.

Individualūs rizikos veiksniai gali būti:

  • ankstesnės sveikatos problemos;
  • fizinis pajėgumas;
  • gyvenimo būdas ir įpročiai (pvz., rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas);

Rizikos vertinimas

Vieno visiems atvejams tinkančio sprendimo nėra. Neįprastoms ar sunkioms problemoms spręsti kartais gali reikėti specialisto patarimo. Tačiau daugelis sprendimų yra paprasti ir daug nekainuoja, pavyzdžiui, parūpinti vežimėlį, kad būtų lengviau krauti prekes, ar pakeisti daiktų padėtį ant stalo.

Siekdami spręsti raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų problemą, darbdaviai turėtų derinti toliau nurodytas priemones.

  • Rizikos vertinimas: laikytis holistinio požiūrio, vertinti ir šalinti įvairaus pobūdžio priežastis (žiūrėti pirmiau). Taip pat svarbu atsižvelgti į darbuotojus, kuriems gali kilti didesnė raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų rizika. Pirmiausia reikia pašalinti riziką, tačiau taip pat būtina pritaikyti darbą darbuotojams.
  • Darbuotojų dalyvavimas: į diskusijas apie galimas problemas ir sprendimus įtraukti darbuotojus ir jų atstovus.

Daugiau informacijos apie su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų prevenciją.

Prevencijos veiksmų planas

Užbaigus rizikos vertinimą, reikėtų parengti pagal svarbą išvardytų priemonių , sąrašą, taip pat nurodyti darbuotojus ir jų atstovus, kurie jas įgyvendins. Veiksmai turėtų būti sutelkti ne tik į pirminę prevenciją, bet ir priemones, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti sužalojimo sunkumą. Svarbu užtikrinti, kad visi darbuotojai gautų reikiamą informaciją, švietimą ir mokymą apie sveikatą ir saugą darbo vietoje, ir žinotų, kaip išvengti konkrečių pavojų ir rizikos.

Priemonių galima imtis šiose srityse:

  • darbo vietos įrengimas: darbo vietą geriau pritaikyti laikysenai, kurioje dirbama;
  • įranga: pasirūpinti, kad ji būtų ergonomiška ir tinkama užduotims atlikti;
  • užduotys: keisti darbo metodus ar įrankius;
  • valdymas: planuoti darbą taip, kad pasikartojančio ar ilgą laiką atliekamo darbo nepatogiose padėtyse būtų kuo mažiau; planuoti pertraukas, vykdyti darbų rotaciją ar perskirstyti darbą.
  • organizaciniai veiksniai: parengti raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų strategiją, padedančią gerinti darbo organizavimą ir psichosocialinę aplinką darbo vietoje, propaguoti raumenų ir kaulų sveikatą.

Rengiant prevencinius veiksmus taip pat reikėtų atsižvelgti į įrangos technologinius pokyčius, darbo procesų skaitmeninimą ir susijusius darbo organizavimo pokyčius.

Vadovybei sprendžiant raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų problemą, taip pat reikėtų atsižvelgti į darbuotojų, jau turinčių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, sveikatos stebėseną ir gerinimą, jų reabilitaciją ir reintegraciją.

Su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų tyrimai

EU-OSHA atliko daugiametį DSS projektą su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų padėčiai apžvelgti. Jo tikslas buvo ištirti problemas, kylančias dėl su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, gerinti supratimą šia tema ir nustatyti veiksmingus būdus užkirsti kelią su darbu susijusiems raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams. Įgyvendinant projektą taip pat buvo vertinamos strategijos ir darbo vietoje taikomos priemonės, padedančios užkirsti kelią su darbu susijusiems raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams ir valdyti lėtinius raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus, įskaitant pagalbą darbuotojams sugrįžti į darbą ir reabilitaciją. Vykdant DSS apžvalginį projektą siekta išsiaiškinti politikos formuotojų ir tyrėjų poreikius; juo papildoma 2020–2022 m. saugių darbo vietų kampanija.

Europos teisės aktai

Europos direktyvose, ES darbuotojų saugos ir sveikatos strategijose, valstybių narių nuostatuose ir gerosios patirties gairėse jau pripažįstama raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų prevencijos svarba.

Su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų rizika patenka į DSS pagrindų direktyvos, kurios tikslas – apsaugoti darbuotojus nuo su darbu susijusios rizikos apskritai ir kurioje įtvirtinama darbdavio atsakomybė už saugos ir sveikatos užtikrinimą darbo vietoje, taikymo sritį. Kai kurių rūšių su raumenų ir kaulų sistemos sutrikimais susijusiai rizikai skirtos konkrečios direktyvos, visų pirma, Krovimo rankomis direktyva, Displėjaus ekrano įrenginių direktyva ir Vibracijos direktyva. Darbo įrenginių naudojimo direktyvoje nagrinėjamos padėtys, kuriose darbuotojai naudoja darbo įrenginius, ir aiškiai nustatoma, kad darbdaviai turi laikytis ergonomikos principų, kad įvykdytų būtiniausius DSS reikalavimus.

EU-OSHA stebi raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų atvejus, jų priežastis ir prevenciją. EU-OSHA taip pat remia dalijimąsi gerąja patirtimi.

Susiję šaltiniai

Susiję leidiniai

Videos