Pavojingos medžiagos

Image

Pavojingų medžiagų, t. y. bet kokių skystų, dujinių arba kietų medžiagų, dėl kurių kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar saugai, galima aptikti beveik visose darbo vietose. Visoje Europoje milijonai darbuotojų susiduria su cheminiais ir biologiniais veiksniais, kurie jiems gali pakenkti.

2015 m. 17 proc. darbuotojų Europos Sąjungoje teigė ne mažiau kaip ketvirtadalį savo darbo laiko susiduriantys su cheminiais produktais ar medžiagomis (ši procentinė dalis iš esmės nepasikeitė nuo 2000 m.), o dar 15 proc. darbuotojų nurodė, kad dirba aplinkoje, kurioje kvėpuoja dūmais, garais, milteliais arba dulkėmis.

Kai kurios ypač pavojingos medžiagos, pavyzdžiui, asbestas arba polichlorinuoti bifenilai (PCB), šiuo metu yra uždraustos arba jų naudojimas yra griežtai kontroliuojamas. Tačiau kitos medžiagos, kurios gali būti pavojingos, vis dar plačiai naudojamos, o galiojančiais teisės aktais padedama užtikrinti tinkamą su šiomis medžiagomis susijusios rizikos valdymą.

Rizikai sveikatai

Sveikatos problemos, kurių gali kilti dirbant su pavojingomis medžiagomis, yra labai įvairios: tai ir nedidelis akių ir odos dirginimas, ir sunkūs padariniai, pavyzdžiui, apsigimimai ir vėžys. Padariniai gali būti ūmūs arba ilgalaikiai, o kai kurios medžiagos gali turėti kaupiamąjį poveikį. Toliau nurodyti kai kurie dažniausiai pasitaikantys pavojai:

Kai kurios pavojingos medžiagos kelia su sauga susijusį pavojų, pavyzdžiui, gaisro, sprogimo arba uždusimo pavojų. Be to, pavojingoms medžiagoms paprastai būdingos kelios šios savybės.

Biologiniai veiksniai

Bakterijų, virusų, grybelio sukėlėjų ir parazitų randama įvairiuose sektoriuose. Paprastai šie veiksniai nėra matomi, o tai reiškia, kad į jų keliamą riziką gali būti neatsižvelgiama.

Kai kurių sektorių darbuotojams žalingi biologiniai veiksniai kelia ypač didelį pavojų, pavyzdžiui: sveikatos apsaugos, žemės ūkio, veterinarijos paslaugų, valymo ir priežiūros, nuotekų ir atliekų tvarkymo, sodininkystės ir laboratorinio darbo.

Daugiau informacijos:

Kylanti rizika

Dėl naujų technologijų, sektorių plėtros ir darbo organizavimo tvarkos pokyčių gali atsirasti didesnė biologinių arba cheminių veiksnių keliamos žalos rizika. Pavyzdžiui, aplinkos sektoriuje dėl naujoviškų technologijų gali atsirasti sunkiai pastebimų rizikos veiksnių. Kitas pavyzdys – vis daugiau paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, namų priežiūros ir atliekų tvarkymo, dirbančių darbuotojų susiduria su pavojingomis medžiagomis ir nors šiuose sektoriuose kyla įvairių pavojų, informuotumas apie juos yra mažas. Dabar kaip niekad svarbu, kad darbdaviai ir darbuotojai suprastų galimą riziką ir imtųsi prevencinių veiksmų.

Sužinokite daugiau apie kylančią riziką, žaliąsias darbo vietas ir nanomedžiagas.

Daugiau informacijos, susijusios su kylančia rizika:

Prevenciniai veiksmai ir pavojingų medžiagų valdymas

Siekiant apsaugoti darbuotojus nuo pavojingų medžiagų, pirmiausia reikia įvertinti riziką. Tuomet reikėtų imtis veiksmų, kurie padėtų pašalinti arba kuo labiau sumažinti kylančią riziką. Galiausiai reikėtų reguliariai stebėti padėtį ir peržiūrėti, ar taikomos priemonės yra veiksmingos.

Valstybės narės ir EU-OSHA sukūrė įvairių modelių, kuriuos taikydamos mažosios ir vidutinės įmonės gali įvertinti riziką. Pavojingų medžiagų e. priemone darbdaviams teikiama pagalba ir patarimai, kaip veiksmingai valdyti pavojingas medžiagas darbo vietoje. Praktinių priemonių ir rekomendacijų duomenų bazėje yra darbo vietoms skirtų praktinių priemonių, pavyzdžiui, rekomendacijų, kaip vertinti riziką ir kuo pakeisti pavojingas medžiagas arba kaip nustoti jas naudoti, taip pat atvejų tyrimų ir įvairių priemonių.

Apsilankykite „OSHwiki“ tinklalapyje ir sužinokite daugiau apie pavojingų medžiagų keliamos rizikos valdymo priemones

Darbdaviai taip pat turi atsižvelgti į visas pažeidžiamas grupes (pvz., jaunus darbuotojus, nėščias arba krūtimi maitinančias dirbančias moteris), kurių speciali apsauga yra nustatyta įstatymuose. Taip pat reikia atsižvelgti į kitų grupių darbuotojus, pavyzdžiui, darbuotojus migrantus, nekvalifikuotus arba nepatyrusius darbuotojus, ir darbų rangovus, pavyzdžiui, valytojus, ir prevencines priemones pritaikyti jų poreikiams.

Prevencinių priemonių eiliškumas

Europos Sąjungos teisės aktuose, kuriais reglamentuojama darbuotojų apsauga, nustatytas priemonių, kurių darbdaviai turi imtis, kad galėtų kontroliuoti darbuotojams pavojingų medžiagų keliamą riziką, eiliškumas.

  • Svarbiausios kontrolės priemonės yra susijusios su medžiagų šalinimu ir keitimu. Kai įmanoma, pavojingų medžiagų naudojimo turi būti atsisakoma pakeičiant procesą arba produktą, kuriame tokia medžiaga naudojama.
  • Jei pavojingos medžiagos neįmanoma pašalinti, ją reikia pakeisti nepavojinga arba ne tokia pavojinga medžiaga.
  • Jeigu medžiagos arba proceso negalima panaikinti arba pakeisti, poveikio galima išvengti arba jį sumažinti taikant techninius ir organizacinius sprendimus. Pavyzdžiui, kontroliuojant išmetamuosius teršalus ten, kur jų susidaro (taikant uždarą arba vietos traukiamosios ventiliacijos sistemą), arba mažinant darbuotojų, kurie patiria pavojingų medžiagų poveikį, skaičių, taip pat trumpinant šio poveikio trukmę ir mažinant jo stiprumą.
  • Pagal įstatymus asmeninės apsaugos priemonės − tai kraštutinė priemonė, kuria naudojamasi tais atvejais, kai pavojaus negalima tinkamai kontroliuoti kitomis priemonėmis.

Daugiau informacijos:

Gera komunikacija

Siekiant užtikrinti darbuotojų saugą, juos reikėtų informuoti apie:

  • darbdavio atlikto rizikos vertinimo išvadas;
  • kylančius pavojus ir galimą jų poveikį;
  • priemones, kurių darbuotojai turi imtis, kad apsisaugotų patys ir apsaugotų kitus;
  • nerimą keliančių problemų nustatymo ir aptikimo tvarką;
  • asmenis, kuriems darbuotojai turėtų pranešti apie problemas;
  • bet kokio pavojaus stebėjimo arba sveikatos priežiūros rezultatus;
  • prevencinius veiksmus, kurių reikia imtis dirbant su technine priežiūra susijusį darbą;
  • pirmosios pagalbos suteikimo ir reagavimo skubiais atvejais procedūras.

Skaitykite EU-OSHA e. faktus apie pavojingas medžiagas ir sėkmingą komunikaciją darbo vietoje.

Ribinės vertės darbo aplinkoje

ES ir valstybės narės nustatė tam tikrų pavojingų medžiagų ribines vertes darbo aplinkoje (OEL), kurių reikia laikytis.
Europos Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) direktyvose taip pat nustatytos pavojingų medžiagų privalomos (tai reiškia, kad jų privaloma laikytis) ir orientacinės (tai reiškia siektiną rezultatą) OEL. Pavojingų cheminių medžiagų OEL yra svarbi informacija, kuri yra reikalinga vertinant ir valdant riziką. Dauguma ES valstybių narių nustato savo nacionalines OEL, kurios paprastai taikomos didesniam medžiagų kiekiui, nei nustatyta ES direktyvose. Tačiau OEL nustatytos tik tam tikroms šiuo metu darbo vietoje naudojamoms medžiagoms.

Kancerogenų

Daug pavojingų medžiagų priskiriamos prie kancerogenų, kurių poveikį gali patirti darbuotojai. Kai kurios jų susidaro vykdant pačius darbo procesus.

Siekiant apsaugoti darbuotojus šiuo metu Europos Sąjungoje taikomos konkrečios nuostatos. Pagal Kancerogenų direktyvą, darbdaviai turi vertinti kancerogenų ar mutagenų poveikį, siekti jo išvengti arba jį sumažinti. Taikydami prevencinių priemonių eiliškumo principą, darbdaviai taip pat imasi šių veiksmų:

  • kiek tai techniškai įmanoma, kancerogeną arba mutageną pakeičia medžiaga, mišiniu arba procesu, kurie yra ne tokie pavojingi arba visai nepavojingi;
  • jei tai neįmanoma, užtikrina, kad kancerogenas arba mutagenas, kiek tai techniškai įmanoma, būtų gaminamas ir naudojamas uždaroje sistemoje;
  • jei uždara sistema techniškai neįmanoma, sumažina kancerogeno arba mutageno poveikį tiek, kiek tai techniškai įmanoma, ribodami medžiagos kiekį ir užtikrindami, kad kuo mažiau darbuotojų patirtų jos poveikį.

Darbdaviai taip pat turi:

  • nustatyti rizikos sritis ir naudoti tinkamus įspėjamuosius ir saugos ženklus;
  • kurti darbo procesus siekdami užtikrinti, kad pavojingų medžiagų išskirtų kuo mažiau;
  • pašalinti kancerogenus arba mutagenus ten, kur jų susidaro, tačiau nekenkti aplinkai;
  • taikyti tinkamas nustatymo procedūras (visų pirma siekiant iš anksto nustatyti neįprastai didelį pavojingų medžiagų poveikį dėl nenumatyto įvykio arba avarijos);
  • naudoti asmenines apsaugos priemones, jei bendrų nepakanka;
  • numatyti higienos priemones (reguliarų valymą);
  • rengti avarijos likvidavimo planus;
  • naudoti uždaromus ir matomoje vietoje etiketėmis aiškiai paženklintus konteinerius pavojingoms medžiagoms laikyti, tvarkyti, gabenti ir atliekoms šalinti.

Darbdaviai taip pat turi laikytis tam tikrų reikalavimų dėl informacijos pateikimo darbuotojams ir institucijoms, taip pat registruoti poveikį patyrusius darbuotojus, matavimų ir sveikatos priežiūros rezultatus.

„OSHwiki“ straipsniai: Asbestas, Įkvepiamasis kristalinis silicio dioksidas

Apsilankykite svetainės dalyje apie profesinį vėžį.

Sužinokite daugiau apie kancerogenų tvarkymo veiksmų gaires.

Teisinės apsaugos priemonės

Kiekvienas asmuo, dalyvaujantis tvarkant pavojingas medžiagas darbo vietoje, turi išmanyti teisės aktų, kuriais ES reglamentuojamos pavojingos medžiagos, sistemą.

DSS teisės aktais siekiama apskritai apsaugoti darbuotojus nuo su sauga ir sveikata susijusių pavojų ir pavojingų medžiagų poveikio darbo vietoje (pvz., Cheminių medžiagų ir Kancerogenų direktyvomis, taip pat Direktyva dėl ribinių verčių). Juose reikalaujama, kad darbdaviai vertintų riziką darbo vietoje atsižvelgdami į visą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, įskaitant su pavojingomis medžiagomis susijusią riziką, ir nustatytų atitinkamas apsaugos ir prevencijos priemones. Spustelėję šią nuorodą, rasite atitinkamų ES teisės aktų santraukas.

Taip siekiama užtikrinti, kad rizika būtų šalinama ten, kur ji atsiranda, ir teikti didžiausią prioritetą bendroms priemonėms, t. y. priemonėms, kuriomis sistemingai apsaugoma darbuotojų grupė.

Pagal REACH teisės aktus ir CLP reglamentą reikalaujama, kad cheminių medžiagų gamintojai ir tiekėjai užtikrintų medžiagų ženklinimą standartinėmis saugos etiketėmis, pavojaus piktogramomis ir pateiktų saugos duomenų lapus. Juose pateikiama informacija apie medžiagų savybes ir su jomis susijusius pavojus, taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl jų laikymo, tvarkymo ir rizikos prevencijos. Kituose reglamentuose ir rekomendacijose aptariami konkretūs aspektai, pavyzdžiui, pavojingų medžiagų, kurios taip pat dažnai naudojamos darbo vietoje, gamyba, tiekimas, gabenimas ir ženklinimas.

ES reglamentai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos yra įtraukti į nacionalinės teisės aktus, tačiau valstybės narės taip pat turi teisę įtraukti papildomas arba griežtesnes nuostatas dėl darbuotojų apsaugos. Todėl svarbu, kad įmonės tikrintų konkrečius teisės aktus kiekvienoje atitinkamoje šalyje.

Daugiau informacijos apie: