Būsimi pokyčiai ir krizės, susiję su klimato kaita

Įžvalgų tyrimo prioritetai

• Nagrinėti, kaip reikia plėtoti DSS politiką ir praktiką atsižvelgiant į darbo sąlygų transformaciją, kurią lemia klimato kaita ir su ja susiję pokyčiai.
• Žvelgti toliau nei tik į tiesioginius su klimato kaita susijusius pavojus (pvz., karščio keliamą stresą) ir sutelkti dėmesį į tai, kaip prisitaikymas prie naujos tikrovės paveiks darbo sąlygas.
• Atpažinti naujus pavojus darbuotojams, kylančius dėl besikeičiančių darbo vietų, darbo grafiko, poveikį darančių veiksnių ir medžiagų, gamybos procesų ir reikiamų įgūdžių.
• Pateikti įžvalgų, siekiant padėti politikos formuotojams ir suinteresuotiesiems subjektams numatyti naujus pokyčius ir sutrikimus, kartu užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą ateinančiais dešimtmečiais.

Kokį poveikį klimato kaita ir su ja susiję pokyčiai turės darbams, darbo vietoms ir darbuotojų saugai bei sveikatai

• Dėl klimato kaitos – nuo dažnesnių sausrų, karščio bangų ir potvynių iki naujų ligų užkrato pernešėjų – iš esmės keisis darbo pobūdis.
• Be to, darbo sąlygoms įtakos turės atitinkamos prevencijos ir prisitaikymo priemonės, pavyzdžiui, pertvarkyta infrastruktūra, miestų planavimas, organizaciniai procesai arba darbo pobūdis.
• Regionams, bendruomenėms ir darbo vietoms didelę įtaką turės klimato srities veiksmai, pavyzdžiui, Europos žaliasis kursas, dekarbonizacija ir perėjimas prie žiedinės ekonomikos.
• Prisitaikymas ir kelia DSS iššūkių, ir atveria naujų galimybių, nes dėl žiedinės ekonomikos veiklos, pavyzdžiui, remonto, perdirbimo ir išardymo, gali būti sukurta tvarių darbo vietų, tačiau taip pat gali kilti naujų pavojų, susijusių su medžiagomis, atliekų tvarkymu arba vežimu.
• Šį poveikį sustiprina platesnio masto veiksniai, nes migracija, geopolitinės įtampos ir ekonominis neapibrėžtumas daro įtaką tam, kaip kinta organizacijos ir darbo rinkos.

DSS pavojai, kuriuos reikia šalinti

• Pavojai sveikatai, susiję su fizine ir psichine gerove, būsimomis pernešėjų platinamomis ligomis ir naujais poveikio būdais.
• Pavojingos medžiagos, tarša ir karščio keliamas stresas.
• Poreikis didinti atsparumą ir įgyti naujų įgūdžių, kad būtų galima valdyti neapibrėžtumą, kurį lemia finansinio, techninio arba socialinio nestabilumo sukeltas verslo veiklos sutrikdymas.
• Naujos technologijos ir darbo profiliai, atsirandantys dėl klimato srities veiksmų (pavyzdžiui, žaliosios pertvarkos), pavyzdžiui, atsinaujinančioji energetika, elektrifikacija, tvari statyba, atsparus miestų planavimas ir maisto sistemų pokyčiai.
• Didėjanti nelygybė, dėl kurios visų pirma nukenčia vyresnio amžiaus darbuotojai ir sveikatos sutrikimų turintys asmenys.

Ateities scenarijai

Ateities scenarijais nagrinėjamas galimas netiesioginis klimato kaitos poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai. Taikant šį metodą pateikiama keletas pasakojimų apie tai, kas gali vykti ateityje. Tai ne prognozės, bet pavyzdžiai, iliustruojantys, kokia gali būti pagrindinių neapibrėžtumo veiksnių sąveika. Scenarijais parodoma, kas gali įvykti, taigi visuomenei lengviau įsivaizduoti įvairius galimus rezultatus ir apmąstyti jų padarinius.

1 scenarijus. Teisinga pertvarka. Tai geriausias scenarijus, kai vienu metu siekiama ir poveikio klimatui neutralumo, ir stiprinti darbuotojų apsaugą.

2 scenarijus. DSS rojus. DSS sistemos yra stiprios, tačiau kartu nesiimama klimato srities veiksmų, dėl to atsiranda didelė nelygybė ir priklausomybė nuo automatizacijos.

3 scenarijus. Klimato srities lenktynės. Skuboti klimato srities veiksmai, netaikant DSS apsaugos priemonių, kelia didelių naujų pavojų darbuotojams.

4 scenarijus. Viltis, kad veiksmų imsis visuomenė. Esant silpnoms institucijoms, darbuotojų apsauga vis labiau tenka rūpintis patiems, išryškinant tai, kaip nepatvaru kliautis nevalstybiniais veiksmais.

Nors savo scenarijus grindžiame turimais duomenimis, prioritetinės tyrinėjimo sritys apima ekologinį nerimą, masinę migraciją, visą ekonomiką, technologijas, prisitaikymą prie klimato kaitos, naujus darbo būdus ir vertybes, taip pat naujus įgūdžius ir profesijas.