You are here

Senėjantys darbuotojai ir DSS valdymas

Ageing and OSH. Older worker at the workplace
Vyresnio amžiaus darbuotojai sudaro vis didesnę darbo jėgos dalį. Kadangi žmonės dirba ilgiau, senėjančių darbuotojų DSS valdymas tampa prioritetine sritimi.

Didesnis užimtumas ir ilgesnis žmonių darbingas amžius yra pagrindiniai nacionalinės ir Europos politikos uždaviniai nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos. 55–64 metų žmonių užimtumo lygis ES 28 padidėjo nuo 39,9 % 2003 m. iki 50,1 % 2013 m. Tačiau jis vis tiek išlieka gerokai mažesnis nei 22–64 metų žmonių užimtumas. Vidutinis iš darbo rinkos pasitraukusių žmonių amžius padidėjo nuo 59,9 metų 2001 m. iki 61,5 metų 2010 m.

Strategijoje „Europa 2020“ nustatytas su užimtumu susijęs uždavinys – padidinti 20–64 metų gyventojų užimtumo lygį iki 75 % – reiškia, kad Europos gyventojai turės dirbti ilgiau.

Įprasti su amžiumi susiję pokyčiai gali būti ir teigiami, ir neigiami

Didėjant amžiui, daugelis savybių, pvz., išmintis, strateginis mąstymas, holistinis suvokimas ir gebėjimas mąstyti arba didėja, arba atsiranda. Darbo patirtis ir ekspertinės žinios taip pat didėja su amžiumi.

Tačiau kai kurie funkciniai gebėjimai, daugiausia fiziniai ir jutiminiai, dėl natūralaus senėjimo proceso silpsta. Vertinant riziką (žr. toliau) reikia atsižvelgti į galimus funkcinių gebėjimų pokyčius, ir atitinkamai pakeisti darbą ir darbo aplinką, kad būtų galima prie tų pokyčių prisitaikyti.

Su amžiumi susiję funkcinių gebėjimų pokyčiai nėra visiems vienodi dėl gyvenimo būdo, maitinimosi, fizinio aktyvumo, genetiškai paveldėto polinkio sirgti, išsilavinimo lygio, darbo ir kitokios aplinkos skirtumų.

Vyresnio amžiaus darbuotojai nėra vienalytė grupė; tarp tos pačios amžiaus grupės asmenų gali būti esminių skirtumų.

Senėjimas ir darbas

Dėl vyresnio amžiaus iš esmės silpnėja fiziniai ir jutiminiai gebėjimai, kurie yra labai svarbūs dirbant sunkų fizinį darbą. Perėjus nuo gavybos ir apdirbamosios pramonės prie paslaugų ir žinių pramonės, taip pat vis labiau automatizuojant ir mechanizuojant darbo užduotis bei naudojant elektroninę įrangą sumažėjo poreikis dirbti sunkų fizinį darbą.

Šiomis naujomis aplinkybėmis vis labiau vertinami vyresnio amžiaus žmonių turimi gebėjimai ir įgūdžiai, pvz., geri bendravimo įgūdžiai, klientų aptarnavimo patirtis ir kokybės suvokimas.

Be to, nemažai su amžiumi susijusių pokyčių vienose profesinės veiklos srityse yra svarbesni, o kitose jie nėra tokie svarbūs. Pavyzdžiui, su amžiumi atsirandantys pokyčiai turi įtakos ugniagesiams ir kitų gelbėjimo tarnybų darbuotojams, kurie dirba ekstremaliomis sąlygomis, dėvi sunkius darbo drabužius, kelia ir nešioja žmones; prastesnis gebėjimas įvertinti atstumą ir judančių objektų greitį turi įtakos naktį vairuojantiems asmenims, tačiau visiškai nesvarbus biuro darbuotojams.

Su amžiumi susijusios rizikos vertinimas

Amžius – tai tik vienas įvairialypės darbo jėgos aspektas. Su amžiumi susijusios rizikos vertinimas reiškia, kad ją vertinant reikia atsižvelgti į skirtingoms amžiaus grupėms būdingas su amžiumi susijusias savybes, įskaitant galimus funkcinių gebėjimų ir sveikatos būklės pokyčius.

Vyresnio amžiaus darbuotojams rizika visų pirma kyla dėl:

  • didelio fizinio darbo krūvio;
  • su pamaininiu darbu susijusių pavojų;
  • karštos, šaltos arba triukšmingos darbo aplinkos.

Vienodo amžiaus asmenų gebėjimai gali labai skirtis, todėl nereikėtų daryti vien amžiumi pagrįstų prielaidų. Atliekant rizikos vertinimą darbo poreikį reikėtų nagrinėti atsižvelgiant į individualius asmens gebėjimus ir sveikatos būklę.

Sužinokite daugiau apie šiuo metu prieinamas internetinės interaktyvios rizikos vertinimo priemonės (OiRA) funkcijas, su amžiumi susijusios rizikos vertinimą ir apie tai, kaip užtikrinti, kad būtų įvertinta visiems darbuotojams kylanti rizika.

Gebėjimo dirbti skatinimas ir skatinimas kurti sveikas darbo vietas

Gebėjimas dirbti yra darbo ir individualių išteklių pusiausvyra; kai šių išteklių pusiausvyra yra derama, puikiai gebama dirbti. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos asmenų gebėjimui dirbti:

  • sveikata ir funkciniai gebėjimai;
  • išsilavinimas ir kompetencija;
  • vertybės, požiūris ir motyvacija;
  • darbo aplinka ir darbuotojų bendruomenė;
  • darbo turinys, reikalavimai ir darbo organizavimas.

Gebėjimą dirbti galima išmatuoti pagal gebėjimo dirbti indeksą. Gebėjimo dirbti koncepcija reiškia, kad darbo vietoje imantis veiksmų, kuriais siekiama didinti gebėjimą dirbti, reikėtų atsižvelgti į visus šiuos aspektus.

Žmonių sveikata vyresniame amžiuje priklauso nuo jų sveikatą veikusios elgsenos ankstesniame amžiuje. Sveikos gyvensenos įpročiai, pvz., reguliarus fizinis aktyvumas ir sveika mityba, gali padėti atitolinti funkcinių gebėjimų silpnėjimą arba sumažinti jų neigiamą poveikį. Darbo vieta turi atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant sveiką gyvenseną ir remiant veiklą, padedančią užkirsti kelią fizinės sveikatos silpnėjimui, ir taip padėti palaikyti gebėjimą dirbti. Siekis skatinti kurti sveikas darbo vietas yra susijęs su įvairiais aspektais, įskaitant maistą ir mitybą, alkoholio vartojimą, metimą rūkyti ir pakankamą fizinį aktyvumą, jėgų atstatymą ir miegą.

Darbo ir darbo aplinkos pritaikymas

2012 m. EU-OSHA atlikta nuomonės apklausa parodė, kad didelė dauguma ES piliečių mano, kad gera darbuotojų saugos ir sveikatos praktika yra labai svarbi siekiant padėti asmenims ilgiau pasilikti darbo rinkoje.

Tinkamas darbo vietos dizainas yra naudingas visų amžiaus grupių darbuotojams, įskaitant vyresnio amžiaus darbuotojus. Besikeičiantys gebėjimai turi būti kompensuojami keičiant darbo sąlygas, pavyzdžiui:

  • keičiant darbo vietos dizainą arba taikant darbo rotaciją;
  • nustatant dažnesnes trumpas pertraukas;
  • gerinant pamaininio darbo organizavimą, pvz., naudojant dažnų (kas 2–3 dienas) besikeičiančių pamainų sistemą;
  • užtikrinant gerą apšvietimą ir triukšmo kontrolę;
  • parenkant tinkamą ergonomišką darbo priemonių dizainą.

Grįžimo į darbą politika

Ilgalaikis nedarbingumas dėl ligos gali lemti psichinės sveikatos problemas, socialinę atskirtį ir ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos. Darbuotojų grįžimo į darbą po ligos palengvinimas yra pagrindinis pagalbos senėjantiems darbuotojams aspektas. Europos šalyse imtasi iniciatyvų, kurių tikslas – palengvinti grįžimą į darbą, pvz., Jungtinėje Karalystėje nedarbingumo dėl ligos pažyma buvo pakeista sveikatos lapeliu, o Danijoje pradėtas grįžimo į darbą intervencijos projektas.

Perskaitykite EU-OSHA parengtą grįžimo į darbą ataskaitą ir gaukite daugiau informacijos, kuri pateikiama susijusiame informaciniame biuletenyje.