Psichikos sveikata darbe. Praktiniai ištekliai

Su darbu susijusios psichosocialinės rizikos prevencija ir valdymas  

Kuriant psichikos sveikatai palankias darbo sąlygas, labai svarbu valdyti psichosocialinę riziką. Vertinti ir valdyti riziką darbo vietoje yra ne tik moralinė darbdavių atsakomybė ir protinga investicija, bet ir teisinis reikalavimas, nustatytas Pagrindų direktyvoje 89/391/EEB.

Vykdant psichosocialinės rizikos prevenciją reikia aiškintis, kaip organizuojamas darbas ir kaip bendrauja žmonės. Tinkamai sutvarkyta darbo aplinka gali stiprinti psichikos sveikatą, o blogai valdoma – kelti stresą. Šis procesas apima:

• psichosocialinės rizikos nustatymą;
• rizikos šalinimą arba, jei tai neįmanoma, mažinimą taikant organizacines ir technines priemones, ir
• darbuotojų gebėjimo valdyti riziką, kurios neįmanoma pašalinti arba sumažinti vykdant organizacinius pokyčius, stiprinimą.

Sveikoje darbo vietoje stengiamasi nustatyti, šalinti arba valdyti psichosocialinę riziką. Kai kurie rizikos veiksniai, pavyzdžiui, didelis emocinis krūvis, tenkantis sveikatos priežiūros ar skubiosios pagalbos tarnybų darbuotojams, yra neatsiejami nuo darbo vietos. Tačiau rizikos veiksnius galima valdyti siekiant sumažinti jų neigiamą poveikį. Nesvarbu, koks įmonės sektorius ir dydis, taikant tinkamą metodą psichosocialinės rizikos galima išvengti arba ją galima kontroliuoti.

Veiksmingas rizikos valdymas reikalauja ryžtingos lyderystės, aiškios politikos ir aiškiai apibrėžtų funkcijų. Darbuotojų dalyvavimas yra labai svarbus, nes būtent jie geriausiai žino darbo vietos problemas. Įrodyta, kad nuolatinis jų dalyvavimas yra svarbus siekiant sėkmingai valdyti psichosocialinę riziką.

Palanki psichosocialinė darbo aplinka skatina pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, padeda kovoti su stigma ir užtikrinti, kad darbuotojai galėtų taikyti ir visapusiškai ugdyti savo įgūdžius.

Parama darbuotojams, susiduriantiems su profesiniais arba asmeniniais sunkumais

Paramos darbuotojams gali reikėti dėl įvairių su darbu ar asmeniniu gyvenimu susijusių priežasčių. Jei darbuotojo psichikos sveikatą veikia su darbu susijęs stresas ar psichosocialinė rizika, darbdavys privalo jam padėti – taikyti taisomąsias priemones, kai tik problema nustatoma. Ilgalaikis veiksmingumas priklauso nuo tinkamo bendro psichosocialinės rizikos valdymo įmonėje.

Darbuotojai taip pat gali susidurti su psichikos sveikatos sutrikimais arba asmeniniais sunkumais, pavyzdžiui, problemomis šeimoje ar liūdesiu. Tai gali turėti įtakos darbo rezultatams, darbo užduotys jiems gali tapti neįveikiamos. Tokiais atvejais svarbu nekaltinti žmogaus ir stengtis jam padėti praktiškai, pavyzdžiui, laikinai pakeisti jo darbą arba suteikti psichologinę pagalbą. Nors šie veiksmai nėra teisiškai privalomi, jie padeda žmogui morališkai ir praktiškai ir užtikrina sveikatą ir saugą.

Darbdaviai neturėtų diagnozuoti ar gydyti psichikos sveikatos sutrikimų, tačiau jie gali padėti darbuotojams prisitaikydami jo darbo sąlygas ir prireikus parūpindami pagalbą iš išorės. Darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) priemonės gali padėti darbuotojui tęsti darbą sveikatos būklei neblogėjant. Tokios intervencinės priemonės ne tik padeda palaikyti darbuotojų sveikatą, bet ir prisideda prie teigiamos darbo vietos kultūros, skatina įsitraukimą, mažina darbuotojų kaitą ir didina produktyvumą.

Darbo vietos, kuriose atsižvelgiama į skirtumus ir šalinamos kliūtys dalyvauti

Kai kurie darbuotojai turi konkrečių poreikių ar lėtinių psichikos sveikatos sutrikimų. Darbo vieta, kurioje atsižvelgiama į šiuos skirtumus, padeda jiems neprarasti darbo arba grįžti į jį, nesvarbu, ar tai būtų trumpalaikis, ar ilgalaikis darbas. Dalyvavimo kliūčių šalinimas – tai ne tik moralinis įsipareigojimas, bet ir strateginė investicija. Duomenys rodo, kad darbuotojai, kurie sulaukia pagalbos iš deramai į jų padėtį žiūrinčios darbovietės, dažnai būna labai produktyvūs ir atsidavę.

Pavyzdžiui, neurologinių sutrikimų, kaip antai dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD), autizmą ar disleksiją, turinčių asmenų darbo sąlygas gali tekti pritaikyti, kad stiprieji jų gebėjimai būtų maksimaliai išnaudojami. Pritaikytos darbo sąlygos, pavyzdžiui, padedančios nesiblaškyti, arba lanksčios darbo valandos gali padėti darbuotojui jaustis gerai, išnaudoti unikalias perspektyvas ir didinti našumą. 

Darbo sąlygos turi būti pritaikomos individualiai. Pavyzdžiui, darbuotojui gali būti skiriama mažiau triukšminga darbo vieta, balso valdymo programinė įranga, taikomas lankstus darbo grafikas arba nuotolinis darbas. Net ir nedideli pokyčiai gali turėti didelį poveikį. Atsižvelgti į darbuotojo poreikius taip pat labai svarbu siekiant užtikrinti sklandų jo grįžimą į darbą po nedarbingumo atostogų dėl psichikos sveikatos sutrikimo. Taip mažėja finansinė ir psichosocialinė našta darbuotojams ir įmonės išlaidos laikiniesiems darbuotojams.

Kuriant įtraukias darbo vietas, reikia mažinti psichikos sveikatos stigmatizaciją, dėl kurios darbuotojai dažnai nesikreipia pagalbos. Mažindamos stigmatizaciją, organizacijos gali kurti sveikesnę ir saugesnę aplinką visiems.