You are here

Darbuotojų sauga ir sveikata labai mažose ir mažosiose įmonėse

Labai mažos ir mažosios įmonės yra pagrindinė ekonomikos augimo, inovacijų, užimtumo ir socialinės integracijos varomoji jėga ir ES ekonomikos pagrindas.

Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EC labai mažos ir mažosios įmonės apibrėžiamos taip:

  • Labai mažos įmonės – tai įmonės, kurios samdo mažiau nei 10 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta arba bendras metinis balansas neviršija 2 mln. EUR.
  • Mažosios įmonės – tai įmonės, kurios samdo mažiau nei 50 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta arba bendras metinis balansas neviršija 10 mln. EUR.

2015–2016 m. labai mažos ir mažosios įmonės sudarė 98,8 proc. visų ne finansų srities ES įmonių, o tai – 22,7 mln. įmonių. Labai mažose ir mažosiose įmonėse dirba apie pusė ES darbo jėgos (apie 30 proc. dirba labai mažose įmonėse, o 20 proc. – mažosiose įmonėse).

Su kokiais iššūkiais susiduria labai mažos ir mažosios įmonės?

Darbuotojų sauga ir sveikata (DSS) labai mažose ir mažosiose įmonėse dažnai yra prastai valdoma, darbuotojams kyla didesnė nelaimingų atsitikimų darbe ir su darbu susijusių ligų rizika. Labai mažos ir mažosios įmonės yra skirtingos, be to, joms stinga darnaus atstovavimo. Dėl to kyla iššūkių, susijusių su darbo sąlygų stebėsena, informuotumo didinimu ir DSS reikalavimų vykdymu. Tai prioritetinis klausimas nacionalinėse DSS strategijose ir Europos Komisijos strateginėje programoje, taip pat taikant Europos socialinių teisių ramstį.

Įvairių tyrimų, įskaitant EU-OSHA Europos įmonių apklausą apie naują ir kylančią riziką (ESENER), duomenimis, kuo mažesnė įmonė, tuo didesni su DSS valdymu susiję iššūkiai. Nepaisant to, ESENER rezultatai taip pat rodo, kad kai kuriose šalyse ir kai kuriuose sektoriuose net labai mažoms įmonėms būdingas labai aukštas DSS valdymo lygis. Tai leidžia daryti prielaidą, kad tinkama parama gali padėti iš esmės pagerinti DSS valdymą. 

EU-OSHA projektas, kuriuo siekiama gerinti DSS labai mažose ir mažosiose įmonėse

EU-OSHA plataus masto projektu „DSS gerinimas labai mažose ir mažosiose įmonėse“ (2014–2018 m.) siekta nustatyti svarbiausius DSS gerinimo Europos labai mažose ir mažosiose įmonėse sėkmės veiksnius, susijusius su politika, strategijomis ir praktiniais sprendimais.

Kokias išvadas galima daryti iš DSS labai mažose ir mažosiose įmonėse tyrimų?

Pirmajame projekto etape atskleistas DSS iššūkių, su kuriais susiduria labai mažos ir mažosios įmonės, mastas, taip pat kai kurie veiksniai, kurie lemia prastą DSS valdymą tokiose įmonėse. Literatūros apžvalgoje „Darbuotojų sauga ir sveikata ES labai mažose ir mažosiose įmonėse. Aplinkybės ir taikoma tvarka“ akcentuojamas bendras ir daugialypis išteklių stygius, dėl kurio didelė dalis labai mažų ir mažųjų įmonių yra priverstos taikyti kuo paprastesnes verslo strategijas. Pagrindinės tokių įmonių ypatybės yra prasta ekonominė padėtis, nerimas dėl ekonominio išgyvenimo, investicijų į DSS stoka, ribotos savininkų (valdytojų) žinios, informuotumas ir kompetencija, taip pat DSS nepalankios nuostatos ir prioritetai.

Požiūris darbo vietoje

Siekiant išnagrinėti labai mažų ir mažųjų įmonių nuostatas ir praktiką DSS srityje, surengta 360 išsamių pokalbių su darbuotojais ir savininkais (valdytojais). Dažnai užfiksuotos tokios nuostatos: labai reaktyvus požiūris į DSS, manymas, kad DSS srityje pakanka vadovautis sveiku protu, ir įsitikinimas, kad rizika yra darbo dalis. Tačiau nustatyta ir gerosios patirties pavyzdžių.

Skaitykite ataskaitą „Darbuotojų sauga ir sveikata labai mažose ir mažosiose įmonėse. Požiūris iš darbo vietos“

Ar yra gerosios patirties, kuria galėtume remtis?

Visoje Europoje galima rasti sėkmingos DSS politikos, strategijų ir priemonių, skirtų DSS labai mažose ir mažosiose įmonėse, pavyzdžių. Daugiau kaip 40 tokių priemonių išsamiai aprašyta dokumente „Sauga ir sveikata labai mažose ir mažosiose įmonėse Europos Sąjungoje – nuo politikos iki praktikos. Gerosios patirties pavyzdžių aprašymas“.

Buvo toliau nagrinėjami gerosios patirties pavyzdžiai, siekiant nustatyti „kas, kam ir kokiomis aplinkybėmis yra veiksminga“, įskaitant plačias galimybes užtikrinti jų teigiamą poveikį ir pritaikomumą.

Skaitykite ataskaitą„Nuo politikos iki praktikos. Politika, strategijos, programos ir veiksmai, skirti remti labai mažų ir mažųjų įmonių veiklą DSS srityje“, kurioje taip pat nagrinėjamos su labai mažomis ir mažosiomis įmonėmis dirbančių DSS tarpininkų patirtys.

Kaip užtikrinti, kad DSS politika ir priemonės būtų pradėtos taikyti labai mažose ir mažosiose įmonėse?

Bendri projekto rezultatai išnagrinėti siekiant pateikti faktais pagrįstas rekomendacijas dėl veiksmingesnių politikos programų ir priemonių, kuriomis gerinama DSS labai mažose ir mažosiose įmonėse, kūrimo. 3 metų SESAME projekto galutinėje ataskaitoje „Sauga ir sveikata Europos Sąjungos labai mažose ir mažosiose įmonėse“ pabrėžiama, kad svarbu:

  • įtraukti visus pagrindinius reguliavimo veiklos subjektus;
  • stiprinti reguliavimo patikras;
  • siūlyti tvarius, lengvai taikomus ir kitur pritaikomus sprendimus;
  • užtikrinti geresnį DSS integravimą į konkrečių sektorių švietimo sistemas;
  • užtikrinti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų dalyvavimą rengiant politiką, kuri galėtų būti pradėta taikyti labai mažose ir mažosiose įmonėse;
  • geriau organizuoti tiekimo grandinę.

EU-OSHA padeda labai mažoms ir mažosioms įmonėms įvertinti jų darbo vietos riziką

Tinkamas rizikos vertinimas padeda kurti saugias darbo vietas. Tačiau atlikti rizikos vertinimą gali būti gana sudėtinga, ypač labai mažoms ir mažosioms įmonėms, kurios gali turėti nepakankamai išteklių ar praktinės patirties, kad galėtų tai atlikti veiksmingai.

EU-OSHA OiRA (internetinio interaktyvaus rizikos vertinimo) platforma siekiama pašalinti šią problemą. OiRA yra pirmoji ES lygmens iniciatyva, skirta skatinti labai mažas ir mažąsias įmones (daugiausiai per valstybes nares ir socialinius partnerius ES ir valstybių narių lygmeniu) įvertinti savo riziką.

Norėdami sužinoti daugiau apie profesinės rizikos vertinimą mažosiose ir vidutinėse įmonės, žr. šį susijusį OSHwiki straipsnį.