You are here

Darbuotojų sauga ir sveikata labai mažose ir mažosiose įmonėse

Safety and health in micro and small enterprises
Manoma, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra pagrindiniai ekonomikos augimo, inovacijų, užimtumo ir socialinės integracijos varikliai, sudarantys ES ekonomikos pagrindą.

2013 m. MVĮ sudarė 99,8 % visų ES įmonių, kurios neteikia finansinių paslaugų.  Tai sudaro 21,6 mln. ES įmonių

MVĮ kategorijai priskiriamos trijų rūšių įmonės: labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės.  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB jos apibūdinamos taip:

  • vidutinė įmonė yra tokia įmonė, kurioje dirba mažiau nei 250 darbuotojų, o jos metinė apyvarta yra mažesnė nei 50 mln. EUR ir (arba) metinė balanso suma yra mažesnė nei 43 mln. EUR;
  • mažoji įmonė yra tokia įmonė, kurioje dirba mažiau nei 50 darbuotojų, o jos metinė apyvarta arba balanso suma neviršija 10 mln. EUR;
  • labai maža įmonė yra tokia įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų, o jos metinė apyvarta arba balanso suma neviršija 2 mln. EUR.

Vidutiniškai ES MVĮ dirba 4,22 darbuotojo, todėl didžioji dauguma (92,4 %) ES įmonių priskiriamos labai mažoms įmonėms.  Šiose labai mažose įmonėse yra sukurta 67,4 % visų Europos darbo vietų, todėl jų reikšmė Europos ekonomikai yra milžiniška.

Su kokiais iššūkiais susiduria labai mažos ir mažosios įmonės?

Įrodymais patvirtinta, kad mažesnių įmonių darbuotojams kyla didesnė rizika, palyginti su didesnių įmonių darbuotojais, ir kad mažesnėms įmonėms sunkiau kontroliuoti riziką.  Iš įvairių tyrimų, įskaitant EU-OSHA atliktą Europos įmonių apklausą apie naują ir kylančią riziką (angl. European Survey of Enterprises on New and Emerging Risks, ESENER), rezultatų matyti, kad su DSS valdymu susiję iššūkiai yra ypač svarbūs tais atvejais, kai įmonių dydis mažėja. 

Pakankamai prastas DSS valdymas gali būti siejamas su specifinėmis mažų įmonių savybėmis, pvz., struktūriniais ir organizaciniais darbo ir užimtumo požymiais, ekonomine padėtimi ir verslo ryšiais, verslo įvairove ir lankstumu, menka reguliavimo institucijų priežiūra, tokių mažų įmonių savininkų ir darbuotojų požiūriu ir kompetencija arba trumpu jų gyvavimo ciklu.  Dėl šių savybių labai mažoms ir mažosioms įmonėms tampa dar sunkiau sukurti ir palaikyti saugią ir sveiką darbo aplinką. 

Kitaip nei didesnėse, šiose įmonėse poveikį DSS valdymui daro ir kai kurie kiti veiksniai:

  • su reguliavimu susiję sunkumai, atsižvelgiant į tai, kad šios įmonės yra nevienalytės, jų geografinė veiklos sritis neapibrėžta ir tai, kad joms nėra tinkamai atstovaujama; biudžeto apribojimai, kurie reiškia, kad tokiose įmonėse trūksta lėšų darbuotojų saugos ir sveikatos iniciatyvoms ir intervenciniams veiksmams įgyvendinti, pvz., trūksta lėšų sumokėti už konsultacijas, informaciją, priemones ir kontrolę, susijusią su darbuotojų sauga ir sveikata;
  • dėl mažesnio lėšų kiekio įmonės negali vykdyti prevencinės veiklos;
  • mažiau laiko ir energijos skiriama nepagrindinėms užduotims ir kartais prie tokių užduočių priskiriamas darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas;  gera DSS nėra laikoma prioritetu;
  • atlikti rizikos vertinimą gali būti brangu ir sudėtinga, visų pirma tais atvejais, kai įmonei trūksta lėšų arba praktinių DSS žinių, sudarančių sąlygas veiksmingai įvertinti riziką;
  • darbuotojų saugą ir sveikatą remiančioms arba ją užtikrinančioms organizacijoms gali būti sudėtinga susisiekti su labai mažomis ir mažosiomis įmonėmis.

 

Norėdami sužinoti daugiau apie mažesnes įmones motyvuojančias paskatas investuoti į DSS, skaitykite šį „OSHWiki“ straipsnį.  

Gera darbuotojų sauga ir sveikata yra naudinga MVĮ

Ilgiau nei 5 metus išgyvena mažiau nei pusė labai mažų ir mažųjų įmonių ir tik nedaugelis jų tampa svarbiomis pelningų pramonines inovacijas diegiančių ir veiksmingą veiklą vykdančių įmonių grupėmis.  Atliekant vieną tyrimą nustatyta, kad JAV įsteigtose naujose labai mažose ir mažosiose įmonėse, kurios nutraukė veiklą po metų ar dviejų, sužalojimų darbo vietoje vidurkis buvo daugiau kaip du kartus didesnis, palyginti su tokiomis pat įmonėmis, kurios veiklą vykdė ilgiau nei penkerius metus. 

Dėl nelaimingų atsitikimų patiriamos išlaidos ypač didelį susirūpinimą kelia mažesnėms įmonėms, nes jose patiriama 82 % visų profesinių traumų ir įvyksta 90 % visų mirtinų nelaimingų atsitikimų

Mažajai įmonei rimto DSS incidento poveikis gali būti pražūtingas:

  • labai mažoms ir mažosioms įmonėms daug sunkiau atsigauti įvykus DSS incidentui;
  • santykinis poveikis yra didesnis, palyginti su panašiu poveikiu didesnėms įmonėms;
  • pagrindiniai darbuotojai negali būti lengvai ar greitai pakeičiami;
  • dėl trumpalaikių įmonės veiklos sutrikimų gali būti prarasta klientų arba nesudaryta pelningų sutarčių;
  • įvykus rimtam incidentui įmonei gali tekti užsidaryti dėl tiesioginių šio incidento padarinių likvidavimo išlaidų arba sutarčių nesudarymo ir (arba) klientų praradimo;
  • net ir dėl nedidelių incidentų ir prastos sveikatos gali dvigubai padaugėti neatvykimo į darbą dėl ligos atvejų.

Tokia statistika rodo, kad gera DSS yra ypač svarbi siekiant užtikrinti tokių labai mažų ir mažųjų įmonių sėkmę ir ilgalaikį gyvavimą.  Atlikusi ESENER apklausą, EU-OSHA gavo įrodymų, kad net ir labai mažos įmonės, veikiančios kai kuriose ES šalyse ir sektoriuose, gali pasigirti aukšto lygio DSS valdymo praktika. Tai rodo, kad, sukūrus palankią aplinką, DSS valdymas labai mažose ir mažosiose įmonėse galėtų būti iš esmės pagerintas. 

Veiksmingas DSS valdymas yra labai svarbus ne tik gerinant darbuotojų gerovę, bet ir padeda užtikrinti įmonių ir ekonomikos klestėjimą ilgalaikiu laikotarpiu, nes tokiu atveju iki mažiausio įmanomo lygio sumažinami dėl sužalojimų arba ligų patiriami gamybos nuostoliai.

Skaitykite EU-OSHA ataskaitos apie darbuotojų saugą ir sveikatą ir ekonominę veiklą mažosiose ir vidutinėse įmonėse apžvalgą.  

EU-OSHA padeda labai mažoms ir mažosioms įmonėms įvertinti jų darbo vietose kylančią riziką

Tinkamas rizikos vertinimas yra pagrindinis saugių darbo vietų užtikrinimo aspektas. Tačiau rizikos vertinimas gali būti daug pastangų reikalaujanti procedūra, visų pirma tai pasakytina apie labai mažas ir mažąsias įmones, kurios gali neturėti lėšų arba praktinių su darbuotojų sauga ir sveikata susijusių žinių, kad galėtų veiksmingai įvertinti tokią riziką.

EU-OSHA internetinės interaktyvios rizikos vertinimo priemonės (angl. Online interactive Risk Assessment tool, OiRA) paskirtis – padėti išspręsti šią problemą; tai yra pirmoji ES lygmens iniciatyva, kuria skatinama Europos labai mažas ir mažąsias įmones (visų pirma padedant valstybėms narėms bei ES ir valstybių narių socialiniams partneriams) įvertinti joms kylančią riziką.

OiRA platforma sudaromos sąlygos lengvai ir nemokamai kurti internetines priemones, kurios gali padėti labai mažoms ir mažosioms įmonėms nustatyti nuoseklų rizikos vertinimo procesą, per kurį priimami sprendimai, įgyvendinami prevenciniai veiksmai, atliekama stebėsena ir teikiamos ataskaitos.  Priemonę naudoja sektoriaus socialiniai partneriai (darbdavių ir darbuotojų organizacijos) ir nacionalinės institucijos (ministerijos, darbo inspekcijos, DSS institutai ir t. t.), kad sukurtų sektoriaus specifiką atitinkančias rizikos vertinimo priemones, skirtas mažosioms įmonėms.

Daugiau informacijos apie OiRA galima rasti projekto svetainėje ir susijusiame „OSHwiki“ straipsnyje.

Labai mažos ir mažosios įmonės. Pažvelkime atidžiau

Atsižvelgdama į labai mažų ir mažųjų įmonių svarbą visuomenei ir ES ekonomikai ir į iššūkius, kuriuos kelia šioms įmonėms DSS valdymas, EU-OSHA vykdo trejų metų projektą (2014–2017 m.), kuriuo siekiama pagerinti darbuotojų saugą ir sveikatą (DSS) labai mažose ir mažosiose Europos įmonėse. Projektas buvo patikėtas tyrėjų grupei, kuri sudaro SESAME (saugios mažosios ir labai mažos įmonės, angl. Safe Small and Micro Enterprises) konsorciumą.

Šiuo projektu siekiama gerinti DSS valdymą labai mažose ir mažosiose Europos įmonėse, įgyvendinant šiuos uždavinius:

  • teikti įrodymais pagrįstą pagalbą rengiant politikos rekomendacijas;
  • nustatyti gerąją patirtį visoje Europoje ir užtikrinti, kad būtų lengviau kurti naujas ir tobulinti dabartines priemones;
  • plėsti žinias apie tinkamos darbuotojų saugos ir sveikatos labai mažose ir mažosiose įmonėse veiksnius.

Projektas suskirstytas į keturis etapus:

1 etape (2014–2015 m.) vertinama esama DSS padėtis labai mažose ir mažosiose įmonėse. Išvados pateiktos ataskaitoje „Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo veiklos labai mažose ir mažosiose Europos Sąjungos įmonėse sąlygos ir priemonės“.

2 etape (2015–2016 m.) tiriamas darbo vietoje vyraujantis požiūris, vykdant tiesioginius pokalbius su labai mažų ir mažųjų įmonių savininkais ir (arba) vadovais ir darbuotojais, pateikiama analizės ataskaita ir nacionalinės ataskaitos.

3 etape (2016–2017 m.) nagrinėjama, kas lemia tai, kad politika ir geroji patirtis būtų veiksminga, taip pat tiriamas tarpininkų vaidmuo. Aprašoma nustatyta geroji patirtis, o analizės ataskaitoje ir nacionalinėse ataskaitose pateikiami šio etapo rezultatai.

4 etape (2017 m.) parengiama galutinė ataskaita, kurioje pateikiamas išsamus ir įrodymais pagrįstas projekto vertinimas. Ataskaitoje sujungiami visų ankstesnių etapų elementai, o rezultatai yra platinami ir aptariami su suinteresuotaisiais subjektais per baigiamąją konferenciją.