Klimato kaita ir darbuotojų sauga ir sveikata

Duomenys rodo, kad klimato kaita jau daro poveikį darbo vietoms: trečdalis ES darbuotojų susiduria su tokiais rizikos veiksniais kaip ekstremalus karštis, ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ar prasta oro kokybė. Be to, 31 proc. darbuotojų susirūpinimą kelia aplinkos veiksnių poveikis jų saugai ir sveikatai darbe (EU-OSHA atlikta 2025 m. apklausa „DSS pulsas“).

Todėl norint juos įvertinti ir valdyti, labai svarbu suprasti klimato keliamą riziką DSS. Būtent todėl EU-OSHA vykdo įvairią tyrimų veiklą, kad galėtų pateikti išsamią informaciją politikos, prevencijos ir praktikos, susijusios su klimato kaitos keliamais iššūkiais, reikmėms.

Klimato poveikis DSS

Kylanti temperatūra

Tai svarbu dirbantiems patalpose ir lauke. Dėl ekstremalaus karščio gali pasireikšti nuovargis, dehidratacija, paūmėti lėtinės ligos ir sunkios karščio sukeliamos ligos. Fizinio darbo metu kūno temperatūra padidėja, o dėl karščio sukeliamo streso sunkiau priimti teisingus sprendimus ir didėja nelaimingų atsitikimų rizika. Jei tinkamai nepailsima tarp pamainų, ypač kai darbuotojai gyvena nepakankamai vėsinamuose namuose, ši problema dar labiau paaštrėja.

Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai

Prognozuojama, kad potvyniai ir miškų gaisrai Europoje dažnės ir intensyvės, sukeldami sužalojimus ir mirtis. Dėl nepalankių oro sąlygų gali padidėti rizika nuskęsti, nudegti arba nušalti. Skubiosios pagalbos tarnybų darbuotojams taip pat kyla toksinių dujų, sprogimų ir gaisro pavojų keliama rizika.

Oro tarša

Dėl klimato kaitos ir kitų veiksnių padidėjusi oro tarša ir didėjantis aeroalergenų kiekis (pvz., didesnis žiedadulkių kiekis arba padidėjęs alergiškumas) didina kvėpavimo takų ligų ir kitų sveikatos problemų riziką tiek patalpose, tiek lauke.

Kam kyla rizika?

Lauke dirbantys darbuotojai

Pagrindinės problemos – stiprus karščio, ekstremalių oro sąlygų, teršalų ir pernešėjų platinamų ligų poveikis.

• Saulės spinduliai didina odos vėžio riziką ir kenkia kognityviniams gebėjimams.
• Dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių didėja rizika susižaloti, patiriamas stresas ir mirties atvejų.
• Tokios ligos kaip Laimo liga ir dengės karštligė plinta.

Paprastai poveikį patiria šie darbuotojai:

• ūkininkai ir miškininkystės darbuotojai. Jie patiria šiluminį stresą, gali užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, yra veikiami teršalų, alergenų, o po nelaimių tvarkydami teritoriją rizikuoja susižeisti ir patirti raumenų bei kaulų sistemos sutrikimų;
• statybininkai. Jie dažnai dirba miestų šilumos salose, patiria karščio keliamą stresą ir nelaimingų atsitikimų riziką;
• pagalbos tarnybų darbuotojai. Ugniagesiai, policijos ir medicinos darbuotojai susiduria su išsekimu dėl karščio, nudegimais, toksinių medžiagų ekspozicija, nelaimingais atsitikimais ir psichologine įtampa.

Patalpose dirbantys darbuotojai

Jie yra pažeidžiami kilus karščio bangoms, ypač jei dirba prastai vėdinamuose pastatuose arba karščio veikiamuose pramonės objektuose.

• Karštis gali pakenkti kognityviniams gebėjimams ir paaštrinti žalingo sveikatai pastato sindromą.
• Sveikatos priežiūros darbuotojai, per karščius naudojantys asmenines apsaugos priemones, gali patirti išsekimą, kvėpavimo sunkumų.
• Karščio bangos didina medicininės pagalbos poreikį, labai padidina stresą ir darbo krūvį, ypač senėjantiems darbuotojams miesto ligoninėse, patiriantiems miesto šilumos salų poveikį.

Politinio atsako priemonės

• ES valstybės narės reikalauja, kad darbdaviai įvertintų riziką darbo vietose ir nustatytų prevencines priemones, padedančias apsaugoti darbuotojus nuo bet kokios darbo vietoje kylančios rizikos. Šios priemonės turėtų būti taikomos laikantis kontrolės hierarchijos ir pirmenybė turėtų būti teikiama techniniams ir organizaciniams sprendimams, prieš imantis asmeninių priemonių.
• Kai kurie rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksniai reglamentuojami atskirose direktyvose ir jas įgyvendinančiuose nacionalinės teisės aktuose.
• ES valstybės narės su klimatu susijusią riziką darbuotojų saugai ir sveikatai mažina skirtingais tempais. Kai kuriose šalyse rekomenduojamos temperatūros ribos nustatomos teisės aktais arba kolektyvinėse sutartyse, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir vietą.
• Klimato kaitos švelninimo priemonės taip pat gali lemti naujus rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksnius, pavyzdžiui, atsinaujinančiosios energijos, ekologiškos statybos ar perdirbimo sektoriuose.

Žr. pagrindines ataskaitas ir susijusias publikacijas

Gairės ir priemonės

• Kai kuriose ES valstybėse narėse yra parengtos rekomendacijos dėl karščio ir ultravioletinės spinduliuotės valdymo, o kai kurios šalys reguliuoja temperatūrą darbo vietoje. Tarp tokių priemonių yra darbo grafikų pritaikymas, poilsio patalpų įrengimas, skysčių vartojimas, vėsinimo sistemos ir apsauginiai drabužiai.
• EU-OSHA teikia su karščiu susijusios rizikos valdymo praktines gaires, pataria, ką daryti darbuotojams susirgus karčio sukeltomis ligomis.
• Svarbu didinti darbuotojų ir darbdavių informuotumą apie karščio poveikį darbuotojų sveikatai ir prisitaikymo sprendimus.
• Darbdaviai turėtų parengti apsisaugojimo nuo karščio veiksmų planus ir gali naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, ankstyvojo perspėjimo sistemomis arba pranešimo apie karštį prietaisais.
• Darbuotojai turi būti konsultuojami ir mokomi taikyti prevencines priemones.

Žvilgsnis į ateitį: įžvalgų tyrimas, kuriuo nagrinėjamas būsimų pokyčių ir krizių, susijusių su klimato kaita, poveikis DSS

Šiuo tyrimu nagrinėjama, kaip darbo srityje bus prisitaikoma prie naujos tikrovės, kurią formuos klimato kaita, ir kokią įtaką ateinančiais dešimtmečiais tai turės darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimui. Tyrimu nagrinėjami ne tik tiesioginiai pavojai, pavyzdžiui, karščio keliamas stresas, bet ir transformaciniai darbo sąlygų pokyčiai bei sutrikimai, taip pat tai, kaip turėtų keistis politika ir praktika. Tyrimo įžvalgos padės politikos formuotojams ir suinteresuotiesiems subjektams numatyti iššūkius, kuriuos sunku prognozuoti, kartu užtikrinant saugias ir sveikas ateities darbo vietas.

EU-OSHA priklauso Europos klimato ir sveikatos stebėjimo centrui, įgyvendinančiam Europos Komisijos, Europos aplinkos agentūros ir kitų organizacijų partnerystę, kuria siekiama padėti Europai pasirengti spręsti su klimatu susijusias sveikatos problemas. Šis stebėjimo centras suteikia patogią prieigą prie atitinkamų priemonių, duomenų ir išteklių ir skatina įvairių subjektų bendradarbiavimą tiek vietos, tiek tarptautiniu lygmenimis.