22/10/2010

Atsisiųstiin: en | bg | cs | da | de | nl | et | el | es | fr | it | lv | lt | hu | mt | pl | pt-pt | ro | sk | sl | fi | sv |

Filme turi būti nagrinėjama darbo vietose patiriamos rizikos (susijusios su fiziniais, cheminiais, mechaniniais ar psichosocialiniais veiksniais) tema. Jame taip pat gali būti nagrinėjami darbuotojų teisių ir profesinės sveikatos ir saugos klausimai arba politinių ir ekonominių pokyčių poveikis mūsų darbui. Dėmesio centre taip pat gali būti Europos ekonominiam, kultūriniam ar politiniam gyvenimui svarbūs sektoriai (pvz., švietimo, žemės ūkio, statybų, sveikatos apsaugos) arba ypatingų sunkumų patiriančios grupės – darbuotojai migrantai, moterys, neįgalūs, jauni ir vyresni darbuotojai.

Saugių darbo vietų kino apdovanojimas įteikiamas už kūrybišką ir menišką autorinį dokumentinį filmą, skatinantį europiečių debatus ir diskusijas apie saugaus ir sveiko darbo svarbą. Filmas turi atspindėti tam tikrą požiūrį ir įtaigiai paveikti vertinimo komisiją įdomiomis istorijomis, ryškiomis veikėjų asmenybėmis ir puikiu filmo kuriamuoju darbu (filmavimu, įgarsinimu ir montažu). 

Saugių darbo vietų kino apdovanojimo laureatas suteiks EU-OSHA teisę nemokamai:

  • EU-OSHA svetainėje, pranešimuose spaudai arba informaciniame biuletenyje skelbti apdovanojimą pelniusio filmo anonsą ar ištrauką (iki penkių minučių trukmės), taip pat filmo kadrus (vaizdus);
  • rodyti ir pristatyti apdovanojimą pelniusio filmo anonsą arba visą filmą ne viešuose ir ne komerciniuose renginiuose, kuriuos EU-OSHA ir jos ryšių punktų tinklas organizuoja ES valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės šalyse, šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse;
  • parengti apdovanojimą pelniusio filmo subtitrus keliomis Europos kalbomis ir EU-OSHA suteikti neišimtinę ir nekomercinę licenciją leisti pirmiau minėto tinklo nariams ir kitiems oficialiems partneriams peržiūrėti šį filmą (su slaptažodžiu prisijungiant prie elektroninės platformos), išskyrus teisę filmą rodyti kino teatruose.

Už tai filmo kūrėjas (arba apdovanoto filmo teisių turėtojas) galės įgyti teisę į sukurtus filmo subtitrus ir juos nemokamai naudoti.

Saugių darbo vietų geros praktikos apdovanojimų konkursui skirtų paraiškų teikimo terminas baigėsi.

Kokie geros praktikos pavyzdžiai yra tinkami?

Paraiškose galima nurodyti bet kokius realius veiksmingo streso ir psichosocialinės rizikos darbe valdymo pavyzdžius. Jose reikia aiškiai parodyti, kaip gera praktika taikoma darbo vietoje (hipotetiniai pavyzdžiai nėra tinkami). Galimos priemonės:

  • nuodugnus psichosocialinės rizikos darbe įvertinimas ir praktiniai veiksmai, kurių tikslas – bendromis jėgomis užkirsti kelią psichosocialinei rizikai arba ją mažinti;
  • organizaciniai veiksmai, kurių tikslas – mažinti stresą darbe, įskaitant pirmines (rizikos šalinimo), antrines (darbuotojų apsaugojimas nuo rizikos, kurios negalima pašalinti) ir tretines (pagalba darbuotojams, patiriantiems stresą ir susiduriantiems su psichosocialinėmis problemomis) priemones;
  • organizacinės priemonės, sutelktos į aukščiausios ir vidurinės grandies vadovų vaidmenį kuriant gerą psichosocialinę darbo aplinką;
  • holistinio požiūrio į darbuotojų saugą ir sveikatą puoselėjimas, įskaitant psichosocialinės rizikos vertinimą ir valdymą, ir psichikos sveikatos darbo vietoje stiprinimą;
  • praktinių priemonių, skirtų stresui ir psichosocialinei rizikai darbo vietoje vertinti ir valdyti, kūrimas ir įgyvendinimas.

Ką nurodyti paraiškoje?

Konkurso vertinimo komisija vertins, kaip įmonė ar organizacija įrodo, kad:

  • iš tikrųjų veiksmingai valdo psichosocialinę riziką ir stresą darbe;
  • taiko naujoviškas į darbo vietą orientuotas priemones;
  • sėkmingai įgyvendina nurodytas priemones;
  • realiai ir akivaizdžiai gerina saugą ir sveikatą;
  • atsižvelgia į darbuotojų įvairovę;
  • spręsdama atitinkamus klausimus leidžia dalyvauti darbuotojams ir jų atstovams;
  • jos taikomos priemonės yra ilgalaikės;
  • jos taikomų priemonių modelius galima  pritaikyti kitose darbo vietose (įskaitant darbo vietas kitose valstybėse narėse ir mažosiose ir vidutinėse įmonėse);
  • priemonės yra pakankamai naujos arba dar mažai žinomos.

Be to, priemonė turi atitikti valstybės narės, kurioje ji įgyvendinama, teisės aktų reikalavimus, geriausiu atveju net juos viršyti. Individualios priemonės, pvz., mokymai, taip pat turi parodyti platesnį požiūrį į psichosocialinės rizikos valdymą darbe.

Geros praktikos pavyzdžiai neturėtų būti sukurti vien komerciniais tikslais. Tai pasakytina apie produktus, priemones arba paslaugas, kurios yra arba gali būti teikiamos rinkai.

Kas gali dalyvauti?

Paraiškas dalyvauti geros praktikos apdovanojimų konkurse gali teikti ES valstybių narių, šalių kandidačių, potencialių šalių kandidačių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių įmonės arba organizacijos, būtent:

  • individualios įmonės;
  • įmonės arba organizacijos, dalyvaujančios produkto, įrangos arba personalo tiekimo grandinėje;
  • mokymo paslaugų teikėjai ir švietimo bendruomenės nariai;
  • darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir nevyriausybinės organizacijos;
  • regionų arba vietos darbuotojų saugos ir sveikatos prevencijos paslaugų teikėjai, draudimo paslaugų teikėjai ir kitos tarpininkų organizacijos;
  • oficialūs saugių darbo vietų kampanijos partneriai.

Kaip dalyvauti?

Geros praktikos apdovanojimų konkursą nacionaliniu lygmeniu koordinuoja EU-OSHA ryšių punktų tinklas (www.healthy-workplaces.eu/fops). Išsamią informaciją apie tai, kaip dalyvauti konkurse, jums gali suteikti jūsų šalies tinklo partneris.

Paraiškos pirmiausia vertinamos nacionaliniu lygmeniu. Nacionalinių laimėtojų paraiškos teikiamos Europos konkursui, kuriame atrenkami ir paskelbiami galutiniai laimėtojai.

Jeigu esate tarptautinė arba Europos organizacija ir oficialus saugių darbo vietų kampanijos partneris, galite kreiptis tiesiai į EU-OSHA. Išsamią informaciją apie paraiškų teikimą geros praktikos apdovanojimų konkursui Europoje galima gauti el. paštu gpa [at] healthy-workplaces [dot] eu

Nuo 2000 m. gerosios praktikos apdovanojimais apdovanojamos išskirtinės ir novatoriškos darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) iniciatyvos iš visos Europos. Šie apdovanojimai parodo, kad verta rūpintis sauga ir sveikata darbe, ir suteikia galimybę skatinti gerąją praktiką ir ja dalytis.

Dalyvavimas šiame konkurse – tai puikus būdas stiprinti savo organizacijos ryžtą rūpintis DSS. Šis konkursas gali būti stiprus akstinas siekti gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą.

Po nugalėtoją iš kiekvienos dalyvaujančios šalies atrenka EU-OSHA ryšių punktai. Laureatai paskelbiami ir pagerbiami per specialią apdovanojimų ceremoniją Saugių darbo vietų aukščiausiojo lygio susitikime, kuris vyksta paskutiniais kiekvienos kampanijos metais.

Apdovanojimas skiriamas už dokumentinį filmą, kurio dėmesio centre – žmogus kintančiame darbo pasaulyje. Filme turėtų būti gvildenama politinių ir ekonominių pokyčių poveikio mūsų darbui ir gyvenimo būdui tema arba tokie darbo srities klausimai, kaip fizinės ir psichosocialinės sąlygos, esamos ir naujos rizikos formos darbe.

Informacijos apie paraiškų teikimo taisykles, nuostatus ir terminus galima rasti festivalio „Doclisboa“ interneto svetainėje.

Filmams taikomi kriterijai

Laureatai: 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m., 2022 m., 2023 m., 2024 m., 2025 m.

Visuotinai suderintą cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemą (angl. Globally Harmonised System of Classification and Labelling of Chemicals, GHS) jau patvirtino dauguma pasaulio šalių ir dabar ja taip pat remiamasi nustatant tarptautines ir nacionalines pavojingų prekių vežimo taisykles.

Apie cheminių medžiagų keliamą pavojų informuojama etiketėse ir saugos duomenų lapuose pateikiamais signaliniais žodžiais ir piktogramomis.

Naujos piktogramos raudonais rėmeliais pakeičia jau žinomus oranžinės spalvos pavojaus simbolius.

Senąsias sąvokas keičia naujos::

  • „preparatus“ – „mišiniai“;
  • anglų kalba vietoj sąvokos „dangerous“ nuo šiol vartojama sąvoka „hazardous“ (liet. pavojinga);
  • „simbolius“ keičia „piktogramos“;
  • „rizikos frazes“ – „pavojingumo frazės“;
  • „saugos frazes“ – „atsargumo frazės“;
  • „signaliniai žodžiai“ (pvz., pavojus, įspėjimas) bus vartojami vietoj „pavojaus nuorodų“.

 

Atsisiųskite mūsų plakatą ir lankstinuką, kuriuose paaiškinamos pavojaus piktogramos.

Žiūrėkite Napo filmą „Cheminės medžiagos – pavojinga!“

Klasifikavimas

Dažniausiai tiekėjai turi apsispręsti, kaip klasifikuoti cheminę medžiagą ar mišinį. Šis procesas vadinamas savarankišku klasifikavimu.

Tam tikrais atvejais, siekiant užtikrinti, kad rizika būtų tinkamai valdoma, sprendimas dėl cheminės medžiagos klasifikavimo priimamas Bendrijos lygmeniu. Valstybės narės, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai gali siūlyti, kad cheminės medžiagos klasifikavimas ir ženklinimas būtų suderintas visoje Europos Sąjungoje. Informacija taip pat bus įtraukta į klasifikavimo ir ženklinimo inventorių.

Tokie sprendimai paprastai yra susiję su pačiomis pavojingiausiomis cheminėmis medžiagomis: kancerogeninėmis, mutageninėmis, toksiškomis reprodukcijai ar kvėpavimo takus jautrinančiomis medžiagomis, biocidiniais arba augalų apsaugos produktais. Visi ankstesni cheminių medžiagų suderinto klasifikavimo būdai, nustatyti ankstesniuose teisės aktuose (Pavojingų cheminių medžiagų direktyvoje), pakeisti suderinto klasifikavimo būdais pagal CLP reglamentą. Tiekėjai privalo laikytis šių suderinto klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių.

Svarbiausi principai:

  • tikrinkite, ar nėra naujų pavojingumo etikečių ir saugos duomenų lapų (SDL);
  • mokykite darbuotojus suprasti ir atpažinti CLP ženklinimo informaciją;
  • patikrinkite, ar jūsiškis cheminės medžiagos arba mišinio naudojimo būdas yra nurodytas SDL ir jam neprieštarauja;
  • vykdykite naujose etiketėse ir saugos duomenų lapuose pateiktas rekomendacijas;
  • tikrinkite, ar nepasikeitė klasifikavimas;
  • vertinkite darbuotojams kylančią riziką ir prireikus atnaujinkite savo darbo vietoje atliktus rizikos vertinimus;
  • jei esate darbdavys, praneškite darbuotojams apie šiuos pokyčius;
  • jei turite kokių nors klausimų apie naują etiketę arba saugos duomenų lapą, kreipkitės į savo tiekėją.

Šaltinis – Užimtumo GD.

ECHA tinklalapiai, susiję su medžiagų ir mišinių klasifikavimu (23 ES kalbomis)

Ženklinimas

Pakuotėje esančią cheminę medžiagą ar mišinį tiekėjai, prieš pateikdami rinkai, turi paženklinti pagal CLP reglamentą, jei:

  • cheminė medžiaga klasifikuojama kaip pavojinga;
  • mišinio sudėtyje yra viena ar daugiau cheminių medžiagų, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos ir jų kiekis viršija tam tikrą ribinę vertę.

„OSHwiki“ straipsnis apie cheminių medžiagų ženklinimą

ECHA tinklalapiai, susiję su ženklinimu ir pakavimu (23 ES kalbomis)

Klasifikavimo ir ženklinimo inventorius

Klasifikavimo ir ženklinimo inventorius yra duomenų bazė, kurioje kaupiama svarbiausia iš gamintojų ir importuotojų gauta informacija apie praneštų ir užregistruotų cheminių medžiagų klasifikavimą ir ženklinimą. Į jį taip pat įtrauktas teisiškai privalomų suderintų klasifikacijų sąrašas (CLP reglamento VI priedas). Inventorių rengia ir tvarko ECHA.

Papildoma informacija:

Vadinamasis „naujasis požiūris“ atspindi naujovišką techninio derinimo būdą, kuriuo atsakomybė paskirstoma Europos teisės aktų leidėjui ir Europos standartizacijos įstaigoms.

„Naujasis požiūris“ yra pagrįstas šiais pagrindiniais principais:

  • Europos direktyvose apibrėžiami „esminiai reikalavimai“, kuriais siekiama užtikrinti aukšto lygio sveikatos apsaugą, saugą, vartotojų apsaugą ar aplinkos apsaugą. Tokios pagal „naująjį požiūrį“ priimtos direktyvos yra pagrįstos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu (buvęs EB sutarties 95 straipsnis), pagal kurį galima priimti priemones siekiant pagerinti laisvą prekių judėjimą;
  • Europos standartizacijos organizacijoms (CEN, CENELEC ir ETSI) pavesta užduotis parengti susijusius suderintus standartus, atitinkančius esminius direktyvose nustatytiems produktams taikomus reikalavimus;
  • tariama, kad suderintus standartus atitinkantys produktai tenkina susijusius esminius reikalavimus (atitikties prielaida, CE ženklinimas), o valstybės narės privalo leisti laisvai judėti tokiems produktams;
  • šių standartų naudojimas toliau lieka savanoriškas. Galima vadovautis ir alternatyviais standartais, tačiau tuomet gamintojai turi pareigą įrodyti, kad jų produktai atitinka esminius reikalavimus.

Išsamią informaciją apie direktyvas, kurios buvo priimtos vadovaujantis „naujuoju požiūriu“, galima rasti direktyvų skiltyje arba toliau nurodytuose Europos Komisijos tinklalapiuose:

 

Nuorodos į Europos ir tarptautines standartizacijos įstaigas 

Nacionalinės standartizacijos įstaigos

CEN narės

Šalis Institucija / CEN narė
Austrija Austrian Standard International (ASI)
Belgija Bureau de Normalisation/Bureau voor Normalisatie (NBN)
Bulgarija Българският институт за стандартизация (BDS)
Kipras Κυπριακοσ Οργανισμοσ Τυποποιησησ (CYS)
Čekija Úřad pro technickou normalizaci, metrologii a státní zkušebnictví (ÚNMZ)
Danija Dansk Standard (DS)
Estija Eesti Standardikeskus (EVS)
Suomija Suomen Standardisoimisliitto r.y. (SFS)
Prancūzija Association Française de Normalisation (AFNOR)
Vokietija Deutsches Institut für Normung e.V. (DIN)
Graikija Ελληνικός Οργανισμός Τυποποίησης (ELOT)
Vengrija Magyar Szabványügyi Testület (MSZT)
Islandija Islenskir Stadlar (IST)
Airija Airijos nacionalinė standartų institucija (NSAI)
Italija Ente Nazionale Italiano di Unificazione (UNI)
Latvija Latvijas Standarts (LVS)
Lietuva Lietuvos Standartizacijos Departamentas (LST)
Liuksemburgas Institut Luxembourgeois de la normalisation, de l'accreditation, de la sécurité et qualité des produits et services (ILNAS)
Malta Maltos konkurencijos ir vartotojų reikalų institucija (MCCAA)
Nyderlandai Nederlands Normalisatie-instituut (NEN)
Norvegija Norsk Standard (SN)
Lenkija Polski Komitet Normalizacyjny (PKN)
Portugalija Instituto Português da Qualidade (IPQ)
Rumunija Asociaţia de Standardizare Din România (ASRO)
Slovakija Slovenský ústav technickej normalizácie (SUTN)
Slovėnija Slovėnijos standartizacijos institutas (SIST)
Ispanija Asociación Española de Normalización y Certificación (AENOR)
Švedija Švedijos standartų institutas (SIS)
Šveicarija Schweizerische Normen-Vereinigung (SNV)

CENELEC narės  

Šalis Institucija / CENELEC narė
Austrija Österreichischer Verband für Elektrotechnik
Belgija Comité Electrotechnique Belge / Belgisch Elektrotechnisch Comité
Bulgarija Българският институт за стандартизация (BDS)
Kipras Κυπριακοσ Οργανισμοσ Τυποποιησησ (CYS)
Čekija Úřad pro technickou normalizaci, metrologii a státní zkušebnictví (ÚNMZ)
Danija Dansk Standard (DS)
Estija Eesti Standardikeskus (EVS)
Suomija Sähkö- ja Elektroniikka-alan Kansallinen Standardointijärjestö (SESKO)
Prancūzija Union Technique de l'Electricité
Vokietija Deutsche Kommission Elektrotechnik Elektronik
Graikija Ελληνικός Οργανισμός Τυποποίησης (ELOT)
Vengrija Magyar Szabványügyi Testület (MSZT)
Islandija Staðlaráð Íslands
Airija Airijos elektrotechnikos taryba
Italija Comitato Elettrotecnico Italiano
Latvija Latvijas Standarts (LVS)
Lietuva Lietuvos Standartizacijos Departamentas (LST)
Liuksemburgas Institut Luxembourgeois de la normalisation, de l'accreditation, de la sécurité et qualité des produits et services (ILNAS)
Malta Maltos konkurencijos ir vartotojų reikalų institucija (MCCAA)
Nyderlandai Nederlands Normalisatie-instituut (NEN)
Norvegija Norsk Elektroteknisk Komite
Lenkija Polski Komitet Normalizacyjny (PKN)
Portugalija Instituto Português da Qualidade (IPQ)
Rumunija Asociaţia de Standardizare Din România (ASRO)
Slovakija Slovenský ústav technickej normalizácie (SUTN)
Slovėnija Slovėnijos standartizacijos institutas (SIST)
Ispanija Asociación Española de Normalización y Certificación (AENOR)
Švedija SEK Svensk Elstandard
Šveicarija Electrosuisse

1989 m. birželio 12 d. Direktyva 89/391 (DSS pagrindų direktyva)
dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo – Pagrindų direktyva.

1989 m. kai kuriomis Pagrindų direktyvos nuostatomis įvesta didelių naujovių, pavyzdžiui šios:

  • pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 155 apibrėžta darbo aplinkos sąvoka, atitinkanti pažangų požiūrį, kuriuo atsižvelgiama į techninę saugą ir bendrąją sveikatos sutrikimų prevenciją;
  • direktyva siekiama užtikrinti vienodą saugos ir sveikatos lygį visiems darbuotojams (išimtis – namų ūkio darbuotojai ir tam tikros viešosios ir karo tarnybos);
  • direktyva įpareigoja darbdavius imtis tinkamų prevencijos priemonių, kad darbas taptų saugesnis ir sveikesnis;
  • direktyvoje kaip pagrindinis elementas nustatomas rizikos vertinimo principas, taip pat nustatomi rizikos vertinimo elementai (pvz., pavojų nustatymas, darbuotojų dalyvavimas, tinkamų priemonių taikymas pirmenybę teikiant pavojaus šalinimui ten, kur jis kyla, aprašymas dokumentuose ir periodinis darbo vietoje gresiančių pavojų pakartotinis vertinimas);
  • naujuoju įpareigojimu diegti prevencijos priemones, aiškiai pabrėžta naujų saugos ir sveikatos valdymo būdų, kaip sudedamosios bendro valdymo proceso dalies, svarba.

Pagrindų direktyva turėjo būti perkelta į nacionalinius teisės aktus iki 1992 m. pabaigos. Perkėlimo į nacionalines teisės sistemas padariniai įvairiose valstybėse narėse buvo skirtingi. Kai kuriose valstybėse narėse Pagrindų direktyvos teisiniai padariniai buvo dideli dėl nacionalinių teisės aktų nepakankamumo, o kai kuriose beveik nieko nereikėjo keisti.

2004 m. Europos Komisija išleido Komunikatą (KOM [2004] 62) dėl praktinio kai kurių direktyvų, t. y. 89/391/EEB (Pagrindų direktyva), 89/654/EEB (darbo vietos), 89/655/EEB (darbo įrenginiai), 89/656/EEB (asmeninės apsaugos priemonės), 90/269/EEB (krovinių krovimas rankomis) ir 90/270/EEB (displėjaus ekrano įrenginiai), nuostatų įgyvendinimo. Komunikate teigiama, jog gauta duomenų apie teigiamą ES teisės aktų įtaką nacionaliniams darbuotojų saugos ir sveikatos standartams, kuriuos sudaro nacionaliniuose įgyvendinimo teisės aktuose nustatytieji ir įmonėse bei viešojo sektoriaus institucijose praktiškai taikomi reikalavimai.

Apskritai ataskaitoje padaryta išvada, kad ES teisės aktai padėjo diegti prevencijos kultūrą visoje Europos Sąjungoje ir patobulinti bei supaprastinti nacionalines teisės sistemas. Tačiau kartu ataskaitoje pabrėžiami įvairūs teisės aktų taikymo trūkumai, neleidžiantys išnaudoti visų jų teikiamų galimybių. Taip pat paminėti atvejai, kai pradėtos teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo procedūros.

15/06/2010

Atsisiųstiin: en | bg | cs | da | de | nl | et | el | es | fr | it | lv | lt | hu | mt | pl | pt-pt | ro | sk | sl | fi | sv |