• DSS pagrindų direktyva

• Darbo vietos, įranga, ženklai, asmeninės apsaugos priemonės

• Cheminių medžiagų poveikis ir cheminė sauga

• Fizinių veiksnių poveikis

• Biologinių veiksnių poveikis

• Nuostatos dėl darbo krūvio, ergonominių aspektų ir psichosocialinių rizikos veiksnių

• Konkrečių sektorių ir su darbuotojais susijusios nuostatos

Direktyvų santraukos pateikiamos tik anglų kalba, tačiau spustelėjus kiekvienos santraukos pabaigoje esančią nuorodą pateikiami direktyvos tekstai visomis ES kalbomis.

Be Pagrindų direktyvos buvo priimta įvairių atskirų direktyvų, kuriose daugiausia dėmesio skiriama konkretiems darbuotojų saugos ir sveikatos aspektams. Vis dėlto Pagrindų direktyva toliau taikoma visose srityse, kuriose galioja ir atskiros direktyvos. Jeigu atskirose direktyvose nustatytos griežtesnės ir konkretesnės nuostatos, galioja šios specialiosios nuostatos. Pagrindų direktyvos principai atskirų direktyvų nuostatomis pritaikomi:

• konkrečioms darbo užduotims (pvz., krovinių krovimui rankomis);
• konkretiems darbe gresiantiems pavojams (pvz., pavojingų cheminių medžiagų arba fizinių veiksnių poveikiui);
• konkrečioms darbo vietoms ir sektoriams (pvz., laikinoms darbo vietoms, gavybos pramonės šakoms, žvejybos laivams);
• konkrečioms darbuotojų grupėms (pvz., nėščiosioms, jauniems darbuotojams, pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams);
• konkretiems su darbu susijusiems aspektams (pvz., darbo laiko organizavimui).

Atskirose direktyvose apibrėžiama, kaip vertinti šiuos rizikos veiksnius ir (kai kuriais atvejais) nustatyti ribines tam tikrų medžiagų arba veiksnių vertes.

Europos Komisija paskelbė tris pagrindines darbuotojų saugos ir sveikatos priemones savo komunikate Saugesnės ir sveikesnės darbo vietos visiems. ES darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir politikos modernizavimas, kuris yra pagrįstas Europos Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos direktyvų ex post vertinimu (REFIT vertinimu).

Be to, su saugos ir sveikatos klausimais yra susijusios kai kurios ES direktyvos, pagrįstos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu. Remiantis šiuo teisiniu pagrindu priimta nemažai techninių direktyvų, pagrįstų vadinamuoju „naujuoju požiūriu“; šiomis direktyvomis Europos standartizacijos organizacijos – Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI) – reguliariai tvirtina ir atnaujina Europos standartus.

2021-2027 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginėje programoje nustatytas politinis Europos darbuotojų saugos ir sveikatos politikos pagrindas. Europos lygmens teisėkūros iniciatyvų pagrindą sudaro pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kurio projektą parengė Europos Komisija. ES direktyvas pagal „įprastą teisėkūros procedūrą“ priima Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas. Šios institucijos kai kuriais atvejais teisėkūros įgaliojimus priimti direktyvas, susijusias su technine pažanga, perduoda Europos Komisijai.

Europos socialiniai partneriai su darbuotojų sauga ir sveikata susijusių sprendimų priėmimo procese atlieka esminį vaidmenį, nes su jais reikia konsultuotis įvairiais sprendimų priėmimo etapais. Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo taip pat numatyta galimybė sudaryti autonominius susitarimus. Iki šiol vykdant Europos socialinį dialogą sudaryta keletas autonominių susitarimų.

Pirmosios darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios Europos direktyvos buvo priimtos remiantis bendrosiomis rinkos derinimo nuostatomis. Tokia padėtis susidarė todėl, kad Sutartyje iki pat XX a. 9-ojo dešimtmečio nebuvo nustatyta aiški teisėkūros kompetencija darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Iki minėto laikotarpio darbuotojų sauga ir sveikata buvo vertinama kaip Europos ekonominės bendrijos rinkos derinimo ir ekonominės politikos papildinys. Pavyzdžiui, remiantis šiuo pagrindu buvo priimta Direktyva 77/576/EEB dėl nacionalinių įstatymų, kuriais reglamentuojami saugos ženklai darbo vietoje, suderinimo ir Direktyva 78/610/EEB dėl vinilchlorido monomerų poveikio darbuotojams ribų suderinimo.

1987 m. Suvestinis Europos aktas buvo pagrindinis žingsnis į priekį, nes pagal jį Sutartyje įtvirtinta nauja teisinė nuostata dėl socialinės politikos, kuria skatinami „patobulinimai, ypač darbo aplinkoje, užtikrinantys geresnę darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą“. Įtraukus šią nuostatą į Sutartį, saugių darbo sąlygų svarba tapo akivaizdi. Be to, pagal naują socialinių klausimų skyrių Europos Komisijai suteikti įgaliojimai skatinti Europos lygmens darbdavių ir darbuotojų atstovų socialinį dialogą.

1997 m. Amsterdamo sutartyje teisėkūros kompetencija Europos socialinės politikos srityje buvo dar labiau sustiprinta į Sutartį įtraukiant socialinį susitarimą. Lisabonos sutartyje, kurioje pakeista socialinę politiką reglamentuojančių straipsnių numeracija, buvusių EB sutarties 136 ff straipsnių (dabartiniai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 151 ff straipsniai) nuostatų esmė liko nepakeista.

Įmonių vadovai (vyresnieji vadovai, direktoriai ir (arba) valdyba) turi galimybę užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams ir sveikatos problemoms darbo vietoje. Šiuo tikslu jie gali:

• parengti veiksmingą DSS valdymo strategiją ir apie ją informuoti;
• sukurti patikimas darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo sistemas;
• stebėti šių sistemų veikimą;
• visada laikytis visų saugumo procedūrų ir taip rodyti gerą pavyzdį;
• motyvuoti darbuotojus, kad jie dalyvautų užtikrinant tinkamą darbuotojų saugą ir sveikatą.

Dėl neveiksmingos arba nesamos lyderystės sprendžiant DSS klausimus gali įvykti nelaimingi atsitikimai arba net žūti darbuotojai, taip pat susilpnėti fizinė ir psichinė darbuotojų sveikata. Visa tai gali pakenkti įmonės reputacijai. Prasta lyderystė, tiesą sakant, sukelia didelius finansinius nuostolius, pvz., dėl darbuotojų nedarbingumo, iššvaistyto laiko ir kompensacijų mokėjimo.

Kita vertus, gera lyderystė sprendžiant DSS klausimus padeda:

• užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams ir ligoms;
• didinti našumą ir efektyvumą;
• gerinti darbuotojų moralę;
• įmonėms sudaryti naujas sutartis ir pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Norėdami, kad jūsų organizacija iš tikrųjų gautų geros lyderystės DSS srityje teikiamą naudą, galite imtis kelių paprastų priemonių. Toliau pateikiama keletas praktinių patarimų, pagrįstų Didžiosios Britanijos darbuotojų sveikatos ir saugos inspektoriaus parengtomis gairėmis:

• reguliariai vertinkite riziką ir, atsižvelgdami į vertinimo rezultatus, imkitės atitinkamų veiksmų;
• įdarbindami naujus darbuotojus, diegdami naujus procesus ir darbo metodus, visada apsvarstykite poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai;
• žinokite, kad veiksminga yra tik matoma lyderystė; užtikrinkite, kad vadovai nuolat apsilankytų jūsų organizacijos žemiausios grandies darbuotojų darbo vietose ir su jais aptartų DSS problemas ir jų sprendimo būdus;
• rodykite savo įsipareigojimą užtikrinti, kad saugos ir sveikatos klausimai visada būtų numatyti valdybos posėdžių darbotvarkėje;
• visiems vadovams suteikite mokymus darbuotojų saugos ir sveikatos tema ir didinkite informuotumą apie DSS naudą.

Vienas iš pagrindinių geros lyderystės sprendžiant DSS klausimus aspektų yra susijęs su darbuotojų dalyvavimu. Darbdaviai yra teisiškai įpareigoti konsultuotis su darbuotojais jų saugos ir sveikatos klausimais. Tačiau daug naudingiau laikytis ne tik būtiniausių reikalavimų. Tikėtina, kad DSS valdymas bus daug sėkmingesnis, jei bus pagrįstas aktyviu darbuotojų dalyvavimu ir darbuotojų ir vadovų dialogu.

2012 m. EU-OSHA pradėjo įgyvendinti dviejų metų trukmės kampaniją šia tema – 2012–2013 m. saugių darbo vietų kampanija „Bendromis jėgomis mažinkime riziką darbe“.

Ši kampanija baigta surengus apibendrinamąjį renginį, per kurį kampanijos partneriai pasikeitė gerosios patirties pavyzdžiais ir dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose tema „Vadovų mokymas“ ir „Saugos ir sveikatos kultūra organizacijoje“. 

DSS geriausia įtraukti į konkrečius mokymo dalykus, o ne mokyti kaip atskiro dalyko. Veikla pagrįstas mokymasis ir realaus gyvenimo pavyzdžiai padės vaikams ir jaunimui įsisąmoninti perteikiamas žinias. Pagrindinės nuostatos skirtingo amžiaus grupėms gali būti atkartojamos įvairiais būdais tiek pradinėse mokyklose, tiek profesinio mokymo kolegijose.

Visapusiškas požiūris mokykloje yra idealiausias modelis. Daug sudėtingiau DSS klausimus įtraukti į tolesnę mokymo veiklą, be to, šis procesas nėra taip gerai išvystytas, visų pirma tai pasakytina apie universitetus. Tačiau ir šiuo atveju modelis taikomas visai švietimo įstaigai. Siekiant užtikrinti sėkmingą įtraukimo procesą, labai daug naudos gali duoti darbas tinkluose ir partnerystės su institucijomis, atsakingomis už DSS klausimų sprendimą.

Taikant visapusišką požiūrį mokykloje, derinamas švietimas ir mokyklos valdymas. Mokiniai ir mokyklos personalas dirba drauge, kad mokykla taptų saugi ir sveika vieta dirbti ir mokytis ir šiuo tikslu:

• mokosi apie riziką ir dalyvauja DSS valdymo procese, pvz., mokiniai dalyvauja nustatant kylančius pavojus;
• mokosi apie sveikatą ir jos gerinimą, pvz., įgyvendinamos sveikos mokyklos iniciatyvos;
• užtikrina orumą ir pagarbą visiems, pvz., rengiamos kovos su patyčiomis kampanijos;
• rūpinasi aplinka, pvz., daiktų pakartotinis naudojimas ir perdirbimas.

Iš atvejo tyrimų sužinome, kokios priemonės padeda užtikrinti veiksmingą visapusišką požiūrį mokykloje:

• mokyklos vadovo lyderystė motyvuojant personalą ir mokinius;
• mokinių, tėvų ir darbuotojų dalyvavimas;
• praktinės paramos ir priemonių teikimas; „
  Napo medžiaga mokytojams
  “ šiuo atžvilgiu yra naudingas informacijos šaltinis;
• mokytojų mokymas;
• mokyklų tarpusavio tinklų kūrimas;
• institucijų, atsakingų už DSS klausimų sprendimą, ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas;
• praktinis požiūris ir mokymo apie riziką susiejimas su mokomais dalykais.

Daugiau informacijos:

• skaitykite mūsų ataskaitą apie DSS integravimą į mokyklų mokymo programas;
• palaikykite ryšius su kitais specialistais Europos švietimo ir mokymo apie darbuotojų saugą ir sveikatą tinkle (angl. European Network Education and Training in Occupational Safety and Health, ENETOSH).