Drauge su savo bendradarbiais Napas atlieka pagrindinį vaidmenį ir nenaudoja kalbos, todėl jį gali suprasti ir su juo susitapatinti bet kokio išsilavinimo, kultūros ir amžiaus žmonės. Filmuose aptariamos pačios įvairiausios darbuotojų saugos ir sveikatos temos, pavyzdžiui:

• stresas ir psichosocialinė rizika darbe: Napas filme „Kai užklumpa stresas“;
• klaidos ir apsirikimai: Napas filme „Nejuokingas dalykas“;
• profesinė rizika, susijusi su cheminių medžiagų naudojimu: Napas filme „Cheminės medžiagos – pavojinga!“.

Prieš naudodami Napo filmų medžiagą, atidžiai perskaitykite informaciją apie teises ir leidimus.

Šiais internetiniais ištekliais siekiama padėti organizacijoms naudotis Napo filmais ne tik siekiant didinti informuotumą sveikatos ir saugos temomis, bet ir paskatinti savo darbuotojus ir tiekimo grandinės dalyvius diskutuoti. Jie taip pat tinkami profesinio mokymo kursams.

Pirmasis rinkinys „Kaip suprasti raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus“ padeda žmonėms ir organizacijoms pagalvoti apie raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus, kaip antai nugaros skausmą, viršutinių galūnių sutrikimus ir pasikartojančios įtampos traumas. Tokie svarstymai gali padėti organizacijoms parengti išsamius sprendimus, kaip sumažinti raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų poveikį, ir užtikrinti realų profesinį gyvenimą asmenims, jų šeimoms ir bendruomenėms.

Napas taip pat padeda su sauga ir sveikata supažindinti pradinių mokyklų vaikus. EU-OSHA sudarė internetinį darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių rinkinį mokytojams. Mokymo priemonių rinkiniuose yra:

• svarbiausia informacija ir mokymo uždaviniai;
• siūlomos užduotys ir internetiniai šaltiniai;
• tipiniai 45 minučių trukmės pamokų planai.

Sėkmingai įgyvendinus bandomąją schemą, šios pamokos patobulinamos ir pritaikomos visoje Europoje.

1994 m. liepos 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros įsteigimo reikalaujama įsteigti nacionalinį ryšių punktą, t. y. kompetentingą nacionalinę instituciją arba jos paskirtą nacionalinę įstaigą.

Nacionalinis ryšių punktas turi pareigą atsižvelgti į nacionalinių socialinių partnerių nuomonę pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką.

Kiekvienas ryšių punktas vadovauja savo trišaliam tinklui, kurį sudaro vyriausybinės įstaigos bei darbuotojų ir darbdavių organizacijų atstovai. Nacionalinio tinklo struktūros EU-OSHA nenustato, jis kuriamas atsižvelgiant į konkrečią padėtį valstybėje narėje.

Šis tinklas padeda dirbti EU-OSHA ir prisideda prie produktų ir informacijos sklaidos nacionalinėms suinteresuotosioms šalims mechanizmo. Be to, ryšių punktai aktyviai dalyvauja planuojant ir įgyvendinant EU-OSHA kampanijas ir skiriant nacionalinius ekspertus į Agentūros grupes ir seminarus.

Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas, kaip EEE šalys taip pat turi nacionalinius ryšių punktus, kurie pilnateisiškai dalyvauja EU-OSHA ryšių punktų tinklo veikloje ir turi tas pačias teises kaip ES valstybės narės. Šveicarija, kaip ELPA šalis, taip pat dalyvauja EU-OSHA ryšių punktų tinklo veikloje.

Be to, EU-OSHA taip pat turi nacionalinius ryšių punktus Vakarų Balkanų regione ir Turkijoje. Jų veikla vykdoma pagal programą, kuri finansuojama iš Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP) lėšų. Šiuo metu dalyvauja šios šalys: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Šiaurės Makedonija, Kosovas (pagal JT ST rezoliuciją 1244/99), Juodkalnija, Serbija ir Turkija.

Šiuo bendradarbiavimu siekiama padėti šioms šalims pasirengti ateityje pilnateisiškai dalyvauti EU-OSHA tinklo veikloje ir padėti plėtoti rizikos prevencijos kultūrą. Daugiausia remiama veikla, susijusi su informacijos mainais ir informuotumo apie DSS didinimu, vykdoma pagal Sveikų darbo vietų kampanijas.

Priemonių rinkinys padės planuoti kampaniją ir priimti sprendimą dėl jos:

• informacijos;
• tikslinės auditorijos;
• geografinės aprėpties;
• biudžeto ir panašių klausimų.

Tačiau tai nėra griežtų taisyklių, kuriomis būtina vadovautis, rinkinys. Vietoj to, priemonių rinkinyje pateikiamos rekomendacijos, kurias galima pasirinkti ir pritaikyti taip, kad jos tiktų kiekvienai organizacijai ir atitiktų konkrečias aplinkybes.

Priemonių rinkinyje siūloma pasinaudoti šaltiniais, kurie padės užtikrinti kampanijos sėkmę, įskaitant priemones, skirtas:

• žiniasklaidai;
• reklamai;
• renginiams.

Priemonių rinkinyje pateikiama naudingų patarimų ir praktinių jo naudojimo pavyzdžių.

Darbdaviai turi pareigą užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, be to, jie turėtų ypač daug dėmesio skirti jauniems darbuotojams. Prieš pradedant dirbti jaunam darbuotojui, darbdaviai turi atlikti rizikos vertinimą ir sukurti tokių darbuotojų apsaugos priemones.

Jauniems darbuotojams reikėtų pavesti atlikti tinkamą darbą, tinkamai juos mokyti ir prižiūrėti. Darbdaviai turėtų skatinti laikytis griežtos saugumo ku..ūros ir užtikrinti jaunų darbuotojų dalyvavimą sprendžiant saugos klausimus. Jaunesniems nei 18 metų darbuotojams taikomos specialios taisyklės.

Tarybos direktyvoje 94/33/EB nustatytos teisinės pareigos, kurių privalo laikytis darbdaviai. Šios pareigos išdėstytos kiekvienos valstybės narės taisyklėse. Nacionalinės darbuotojų saugos ir sveikatos organizacijos ir profesinės sąjungos gali duoti naudingų patarimų.

Skaitykite darbdaviams skirtą informacinį biuletenį.

Jauni darbuotojai turi teisę užduoti klausimus, reikšti susirūpinimą dėl tam tikrų problemų ir atsisakyti dirbti nesaugų darbą.

Jie taip pat turi pareigą vadovautis DSS politika ir rūpintis savo ir bendradarbių saugumu.

Jei esate jaunas darbuotojas ir turite problemų, svarbiausia, ką turite padaryti, tai pasidalyti jomis su kuo nors kitu. Jei galite, pakalbėkite su savo vadovu. Jei to padaryti negalite, pakalbėkite su savo darbovietės saugos atstovu, už profesinę sveikatą atsakingu personalu arba tėvu (motina), globėju ar bendradarbiu, kuriuo pasitikite. Nacionalinės darbuotojų saugos ir sveikatos organizacijos ir profesinės sąjungos gali duoti naudingų patarimų.

• Klauskite bet kokių jums rūpimų klausimų.
• Žinokite savo teises ir kur kreiptis pagalbos.
• Supraskite riziką ir ką turite daryti skubiais atvejais.
• Neatlikite užduočių, jei nesate išmokytas, vadovaukitės procedūromis.

Skaitykite jauniems darbuotojams skirtą informacinį biuletenį.

Pedagogai atlieka svarbų vaidmenį. Jeigu pedagogai ankstyvame jaunų žmonių amžiuje galės suformuoti tinkamą požiūrį į rizikos prevenciją ir padėti ją suprasti, tuomet jaunimas visą gyvenimą išliks saugus.

Pasitelkdama vis labiau populiarėjantį animacinių filmų veikėją Napą, EU-OSHA sukūrė mokytojams skirtus ugdymo priemonių rinkinius, kuriuose aptariami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai; šie rinkiniai skirti pradinių mokyklų mokiniams siekiant juos supažindinti su sveikatos ir saugos temomis ir tai daryti ne tik informatyviai, bet ir linksmai ir kūrybiškai naudojant Napo filmus ir kūrybines užduotis.

Pedagogai, dalyvaujantys vykdant profesinio mokymo veiklą arba profesines stažuotes, turėtų suderinti darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles su darbdaviais.

Sužinokite daugiau apie darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų įtraukimą į švietimą.

Tėvai gali padėti jaunimui suprasti savo teises ir pareigas. Tėvai taip pat gali padėti pasikalbėdami su jaunimu apie darbą ir mokymąsi bei jų saugą ir sveikatą.

Skaitykite tėvams skirtą informacinį biuletenį.

Rizikai, su kuria susiduria vyrai ir moterys, įtaką daro tam tikri skirtumai. Moterys:

• dirba specifiniuose sektoriuose ir specifinės rūšies darbą;
• turi suderinti dvejopas pareigas darbe ir namuose;
• nėra tinkamai atstovaujamos priežiūros institucijose ir vadovybės lygmeniu;
• fiziniu požiūriu skiriasi nuo vyrų, nors tarp pačių moterų yra didesnių skirtumų nei tarp vyrų ir moterų, pvz., fizinė jėga;
• dirba darbus, kurie, kaip klaidingai manoma, yra saugūs ir lengvi.

Dažnai šie skirtumai nėra įvertinami atsižvelgiant į darbuotojų saugą ir sveikatą. Be to, dažnai neįvertinamas darbo krūvis ir su stresu susijusi rizika, kurią moterys patiria darbo vietoje. EU-OSHA siekia atkreipti dėmesį į šiuos skirtumus ir padėti spręsti DSS klausimus moterims aktualiausiose srityse.

Lyčių aspektu pagrįstas požiūris į DSS reiškia vyrų ir moterų darbuotojų skirtumų pripažinimą ir paisymą.

Darbdaviai gali:

• siekti kiekvienam darbuotojui sudaryti saugesnes ir lengvesnes darbo sąlygas;
• vertindami riziką atsižvelgti į lyčių klausimus;
• nustatyti faktiškai atliktą darbą ir vengti prielaidų dėl to, kuriems darbuotojams kyla rizika ir dėl kokių priežasčių;
• sudaryti lankstesnį darbo grafiką;
• užtikrinti moterų dalyvavimą priimant sprendimus DSS klausimais.

Šis požiūris yra naudingas ne tik moterims, bet ir visiems darbuotojams.

Skaitykite darbdaviams skirtus EU-OSHA informacinius biuletenius apie lyčių klausimus ir rizikos vertinimą.

Pagrindinis tikslas – padėti užtikrinti, kad darbo vietoje ir ES lygmeniu įgyvendinant politiką ir priimant sprendimus būtų atsižvelgiama į lyčių klausimus. EU-OSHA aktyviai tiria su lyčių lygybe susijusią riziką ir tendencijas. Tyrimai atliekami sektoriuose, kuriuose dirba moterys, pvz., valymo paslaugų sektorius, taip pat atliekami tyrimai dėl rizikos, su kuria visų pirma susiduria moterys. Mes taip pat integruojame arba perkeliame lyčių lygybės aspektą į kitas tyrimų sritis.

Mes teikiame priemones ir konsultuojame, kad padėtume darbdaviams nustatyti su lyčių aspektu susijusią riziką ir ją įvertinti.

Taip pat žr. EU-OSHA tyrimą dėl naujos rizikos ir tendencijų, susijusių su moterų darbuotojų sauga ir sveikata, ir susipažinkite su rizikos vertinimo gerosios patirties gairėmis ir priemonėmis.

Daugelis su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų išsivysto ilgainiui. Paprastai raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus lemia ne vienas, o dažnai kartu veikiantys įvairūs rizikos veiksniai, įskaitant fizinius ir biomechaninius, organizacinius ir psichosocialinius bei individualius.

Fiziniai ir biomechaniniai rizikos veiksniai gali būti:

• sunkių daiktų kėlimas, ypač lenkimosi ir sukimosi judesiai;
• kartotiniai arba per jėgą atliekami judesiai;
• neįprasta ir nepatogi kūno padėtis;
• vibracija, prastas apšvietimas ar neapšildyta darbo aplinka;
• spartus darbo tempas;
• ilgas sėdėjimas ar stovėjimas toje pačioje padėtyje.

Organizaciniai ir psichosocialiniai rizikos veiksniai gali būti:

• dideli reikalavimai darbe ir menkas savarankiškumas;
• nepakankamai pertraukų arba nepakankamos galimybės pakeisti laikyseną, kurioje dirbama;
• spartus darbas, taip pat dėl to, kad įdiegtos naujos technologijos;
• ilgos darbo valandos ar pamaininis darbas;
• bauginimas, priekabiavimas ir diskriminacija darbo vietoje;
• mažas pasitenkinimas darbu;

Apskritai visi psichosocialiniai ir organizaciniai veiksniai (ypač jei kartu pasireiškia ir fiziniai veiksniai), kurie gali sukelti stresą, nuovargį, nerimą ar kitas reakcijas, kurie savo ruožtu kelia raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų riziką.

Individualūs rizikos veiksniai gali būti:

• ankstesnės sveikatos problemos;
• fizinis pajėgumas;
• gyvenimo būdas ir įpročiai (pvz., rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas);

Vieno visiems atvejams tinkančio sprendimo nėra. Neįprastoms ar sunkioms problemoms spręsti kartais gali reikėti specialisto patarimo. Tačiau daugelis sprendimų yra paprasti ir daug nekainuoja, pavyzdžiui, parūpinti vežimėlį, kad būtų lengviau krauti prekes, ar pakeisti daiktų padėtį ant stalo.

Siekdami spręsti raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų problemą, darbdaviai turėtų derinti toliau nurodytas priemones.

• Rizikos vertinimas: laikytis holistinio požiūrio, vertinti ir šalinti įvairaus pobūdžio priežastis (žiūrėti pirmiau). Taip pat svarbu atsižvelgti į darbuotojus, kuriems gali kilti didesnė raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų rizika. Pirmiausia reikia pašalinti riziką, tačiau taip pat būtina pritaikyti darbą darbuotojams.
• Darbuotojų dalyvavimas: į diskusijas apie galimas problemas ir sprendimus įtraukti darbuotojus ir jų atstovus.

Daugiau informacijos apie su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų prevenciją.

Užbaigus rizikos vertinimą, reikėtų parengti pagal svarbą išvardytų priemonių , sąrašą, taip pat nurodyti darbuotojus ir jų atstovus, kurie jas įgyvendins. Veiksmai turėtų būti sutelkti ne tik į pirminę prevenciją, bet ir priemones, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti sužalojimo sunkumą. Svarbu užtikrinti, kad visi darbuotojai gautų reikiamą informaciją, švietimą ir mokymą apie sveikatą ir saugą darbo vietoje, ir žinotų, kaip išvengti konkrečių pavojų ir rizikos.

Priemonių galima imtis šiose srityse:

• darbo vietos įrengimas: darbo vietą geriau pritaikyti laikysenai, kurioje dirbama;
• įranga: pasirūpinti, kad ji būtų ergonomiška ir tinkama užduotims atlikti;
• užduotys: keisti darbo metodus ar įrankius;
• valdymas: planuoti darbą taip, kad pasikartojančio ar ilgą laiką atliekamo darbo nepatogiose padėtyse būtų kuo mažiau; planuoti pertraukas, vykdyti darbų rotaciją ar perskirstyti darbą.
• organizaciniai veiksniai: parengti raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų strategiją, padedančią gerinti darbo organizavimą ir psichosocialinę aplinką darbo vietoje, propaguoti raumenų ir kaulų sveikatą.

Rengiant prevencinius veiksmus taip pat reikėtų atsižvelgti į įrangos technologinius pokyčius, darbo procesų skaitmeninimą ir susijusius darbo organizavimo pokyčius.

Vadovybei sprendžiant raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų problemą, taip pat reikėtų atsižvelgti į darbuotojų, jau turinčių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, sveikatos stebėseną ir gerinimą, jų reabilitaciją ir reintegraciją.

EU-OSHA atliko daugiametį DSS projektą su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų padėčiai apžvelgti. Jo tikslas buvo ištirti problemas, kylančias dėl su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, gerinti supratimą šia tema ir nustatyti veiksmingus būdus užkirsti kelią su darbu susijusiems raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams. Įgyvendinant projektą taip pat buvo vertinamos strategijos ir darbo vietoje taikomos priemonės, padedančios užkirsti kelią su darbu susijusiems raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams ir valdyti lėtinius raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus, įskaitant pagalbą darbuotojams sugrįžti į darbą ir reabilitaciją. Vykdant DSS apžvalginį projektą siekta išsiaiškinti politikos formuotojų ir tyrėjų poreikius; juo papildoma 2020–2022 m. saugių darbo vietų kampanija.

Europos direktyvose, ES darbuotojų saugos ir sveikatos strategijose, valstybių narių nuostatuose ir gerosios patirties gairėse jau pripažįstama raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų prevencijos svarba.

Su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų rizika patenka į DSS pagrindų direktyvos, kurios tikslas – apsaugoti darbuotojus nuo su darbu susijusios rizikos apskritai ir kurioje įtvirtinama darbdavio atsakomybė už saugos ir sveikatos užtikrinimą darbo vietoje, taikymo sritį. Kai kurių rūšių su raumenų ir kaulų sistemos sutrikimais susijusiai rizikai skirtos konkrečios direktyvos, visų pirma, Krovimo rankomis direktyva, Displėjaus ekrano įrenginių direktyva ir Vibracijos direktyva. Darbo įrenginių naudojimo direktyvoje nagrinėjamos padėtys, kuriose darbuotojai naudoja darbo įrenginius, ir aiškiai nustatoma, kad darbdaviai turi laikytis ergonomikos principų, kad įvykdytų būtiniausius DSS reikalavimus.

EU-OSHA stebi raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų atvejus, jų priežastis ir prevenciją. EU-OSHA taip pat remia dalijimąsi gerąja patirtimi.

Pirmajame projekto etape atskleistas DSS iššūkių, su kuriais susiduria labai mažos ir mažosios įmonės, mastas, taip pat kai kurie veiksniai, kurie lemia prastą DSS valdymą tokiose įmonėse. Literatūros apžvalgoje „Darbuotojų sauga ir sveikata ES labai mažose ir mažosiose įmonėse. Aplinkybės ir taikoma tvarka“ akcentuojamas bendras ir daugialypis išteklių stygius, dėl kurio didelė dalis labai mažų ir mažųjų įmonių yra priverstos taikyti kuo paprastesnes verslo strategijas. Pagrindinės tokių įmonių ypatybės yra prasta ekonominė padėtis, nerimas dėl ekonominio išgyvenimo, investicijų į DSS stoka, ribotos savininkų (valdytojų) žinios, informuotumas ir kompetencija, taip pat DSS nepalankios nuostatos ir prioritetai.

Požiūris darbo vietoje

Siekiant išnagrinėti labai mažų ir mažųjų įmonių nuostatas ir praktiką DSS srityje, surengta 360 išsamių pokalbių su darbuotojais ir savininkais (valdytojais). Dažnai užfiksuotos tokios nuostatos: labai reaktyvus požiūris į DSS, manymas, kad DSS srityje pakanka vadovautis sveiku protu, ir įsitikinimas, kad rizika yra darbo dalis. Tačiau nustatyta ir gerosios patirties pavyzdžių.

Skaitykite ataskaitą „Darbuotojų sauga ir sveikata labai mažose ir mažosiose įmonėse. Požiūris iš darbo vietos“

Ar yra gerosios patirties, kuria galėtume remtis?

Visoje Europoje galima rasti sėkmingos DSS politikos, strategijų ir priemonių, skirtų DSS labai mažose ir mažosiose įmonėse, pavyzdžių. Daugiau kaip 40 tokių priemonių išsamiai aprašyta dokumente „Sauga ir sveikata labai mažose ir mažosiose įmonėse Europos Sąjungoje – nuo politikos iki praktikos. Gerosios patirties pavyzdžių aprašymas“.

Buvo toliau nagrinėjami gerosios patirties pavyzdžiai, siekiant nustatyti „kas, kam ir kokiomis aplinkybėmis yra veiksminga“, įskaitant plačias galimybes užtikrinti jų teigiamą poveikį ir pritaikomumą.

Skaitykite ataskaitą„Nuo politikos iki praktikos. Politika, strategijos, programos ir veiksmai, skirti remti labai mažų ir mažųjų įmonių veiklą DSS srityje“, kurioje taip pat nagrinėjamos su labai mažomis ir mažosiomis įmonėmis dirbančių DSS tarpininkų patirtys.

Kaip užtikrinti, kad DSS politika ir priemonės būtų pradėtos taikyti labai mažose ir mažosiose įmonėse?

Bendri projekto rezultatai išnagrinėti siekiant pateikti faktais pagrįstas rekomendacijas dėl veiksmingesnių politikos programų ir priemonių, kuriomis gerinama DSS labai mažose ir mažosiose įmonėse, kūrimo. 3 metų SESAME projekto galutinėje ataskaitoje „Sauga ir sveikata Europos Sąjungos labai mažose ir mažosiose įmonėse“ pabrėžiama, kad svarbu:

• įtraukti visus pagrindinius reguliavimo veiklos subjektus;
• stiprinti reguliavimo patikras;
• siūlyti tvarius, lengvai taikomus ir kitur pritaikomus sprendimus;
• užtikrinti geresnį DSS integravimą į konkrečių sektorių švietimo sistemas;
• užtikrinti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų dalyvavimą rengiant politiką, kuri galėtų būti pradėta taikyti labai mažose ir mažosiose įmonėse;
• geriau organizuoti tiekimo grandinę.

Tinkamas rizikos vertinimas padeda kurti saugias darbo vietas. Tačiau atlikti rizikos vertinimą gali būti gana sudėtinga, ypač labai mažoms ir mažosioms įmonėms, kurios gali turėti nepakankamai išteklių ar praktinės patirties, kad galėtų tai atlikti veiksmingai.

EU-OSHA OiRA (internetinio interaktyvaus rizikos vertinimo) platforma siekiama pašalinti šią problemą. OiRA yra pirmoji ES lygmens iniciatyva, skirta skatinti labai mažas ir mažąsias įmones (daugiausiai per valstybes nares ir socialinius partnerius ES ir valstybių narių lygmeniu) įvertinti savo riziką.

Norėdami sužinoti daugiau apie profesinės rizikos vertinimą mažosiose ir vidutinėse įmonės, žr. šį susijusį OSHwiki straipsnį.