Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio pripažįstama, kad informacinių ir ryšių technologijų derinys gali atverti galimybes darbo vietos perkėlimui. XX a. 9-ajame dešimtmetyje daugiausia dėmesio skirta nuotoliniam darbui, kurį dirbant įprasta darbo vieta iš biuro buvo perkeliama į darbuotojo namus. XX a. 10-ajame dešimtmetyje tapo aišku, kad darbą galima perkelti tarptautiniu mastu, ir ši praktika pradėta vadinti paslaugų užsakymu iš kitų valstybių. Per kitą dešimtmetį atsirado daugybė stambių tarptautinių bendrovių, kurios teikė paslaugas nuotoliniu būdu ir vis dažniau kliovėsi darbuotojų samdymo visame pasaulyje praktika, kurią taikant įvairių pasaulio šalių darbuotojai, nepaisant jų buvimo vietos, galėjo būti samdomi reikiamu laiku, kad suteiktų konkrečias paslaugas. Per pastarąjį dešimtmetį šie pokyčiai pasiekė kritinės masės lygį, o tai lėmė visiškai naujų darbo organizavimo formų, kurios koordinuojamos pasitelkiant internetines platformas, atsiradimą.