DSS pagrindų direktyva

1989 m. priimta Europos darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindų direktyva (Direktyva 89/391/EEB) buvo svarbus žingsnis gerinant darbuotojų saugą ir sveikatą. Joje nustatyti minimalūs Europoje taikytini saugos ir sveikatos reikalavimai, o valstybėms narėms leista palikti arba nustatyti griežtesnes priemones.

1989 m. birželio 12 d. Direktyva 89/391 (DSS pagrindų direktyva)
dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo – Pagrindų direktyva.

1989 m. kai kuriomis Pagrindų direktyvos nuostatomis įvesta didelių naujovių, pavyzdžiui šios:

  • pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 155 apibrėžta darbo aplinkos sąvoka, atitinkanti pažangų požiūrį, kuriuo atsižvelgiama į techninę saugą ir bendrąją sveikatos sutrikimų prevenciją;
  • direktyva siekiama užtikrinti vienodą saugos ir sveikatos lygį visiems darbuotojams (išimtis – namų ūkio darbuotojai ir tam tikros viešosios ir karo tarnybos);
  • direktyva įpareigoja darbdavius imtis tinkamų prevencijos priemonių, kad darbas taptų saugesnis ir sveikesnis;
  • direktyvoje kaip pagrindinis elementas nustatomas rizikos vertinimo principas, taip pat nustatomi rizikos vertinimo elementai (pvz., pavojų nustatymas, darbuotojų dalyvavimas, tinkamų priemonių taikymas pirmenybę teikiant pavojaus šalinimui ten, kur jis kyla, aprašymas dokumentuose ir periodinis darbo vietoje gresiančių pavojų pakartotinis vertinimas);
  • naujuoju įpareigojimu diegti prevencijos priemones, aiškiai pabrėžta naujų saugos ir sveikatos valdymo būdų, kaip sudedamosios bendro valdymo proceso dalies, svarba.

Pagrindų direktyva turėjo būti perkelta į nacionalinius teisės aktus iki 1992 m. pabaigos. Perkėlimo į nacionalines teisės sistemas padariniai įvairiose valstybėse narėse buvo skirtingi. Kai kuriose valstybėse narėse Pagrindų direktyvos teisiniai padariniai buvo dideli dėl nacionalinių teisės aktų nepakankamumo, o kai kuriose beveik nieko nereikėjo keisti.

2004 m. Europos Komisija išleido Komunikatą (KOM [2004] 62) dėl praktinio kai kurių direktyvų, t. y. 89/391/EEB (Pagrindų direktyva), 89/654/EEB (darbo vietos), 89/655/EEB (darbo įrenginiai), 89/656/EEB (asmeninės apsaugos priemonės), 90/269/EEB (krovinių krovimas rankomis) ir 90/270/EEB (displėjaus ekrano įrenginiai), nuostatų įgyvendinimo. Komunikate teigiama, jog gauta duomenų apie teigiamą ES teisės aktų įtaką nacionaliniams darbuotojų saugos ir sveikatos standartams, kuriuos sudaro nacionaliniuose įgyvendinimo teisės aktuose nustatytieji ir įmonėse bei viešojo sektoriaus institucijose praktiškai taikomi reikalavimai.

Apskritai ataskaitoje padaryta išvada, kad ES teisės aktai padėjo diegti prevencijos kultūrą visoje Europos Sąjungoje ir patobulinti bei supaprastinti nacionalines teisės sistemas. Tačiau kartu ataskaitoje pabrėžiami įvairūs teisės aktų taikymo trūkumai, neleidžiantys išnaudoti visų jų teikiamų galimybių. Taip pat paminėti atvejai, kai pradėtos teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo procedūros.