You are here

Psichosocialinė rizika ir stresas darbe

Psychosocial risks and stress. Several workers wearing telephone headsets

Psichosocialinė rizika ir su darbu susijęs stresas yra viena didžiausių darbuotojų saugos ir sveikatos problemų. Ji turi daug įtakos žmonių sveikatai ir organizacijų bei nacionalinės ekonomikos klestėjimui.

Beveik pusės Europos darbuotojų nuomone, stresas yra įprastas jų darbo vietoje, ir jis yra maždaug pusės visų prarastų darbo dienų priežastis. Kaip ir daugelis kitų su psichikos sveikata susijusių dalykų, stresas dažnai suprantamas neteisingai arba jo gėdijamasi. Tačiau jeigu į stresą žiūrėtume kaip į organizacinę problemą, o ne kaip į asmeninę ydą, psichosocialinę riziką ir stresą galėtume valdyti kaip ir bet kurią kitą darbuotojų sveikatai ir saugai kylančią riziką.

Kas yra psichosocialinė rizika ir stresas?

Psichosocialinė rizika atsiranda dėl blogo darbo planavimo, organizavimo ir valdymo, dėl prastų socialinių darbo sąlygų ir gali turėti neigiamų psichologinių, fizinių ir socialinių padarinių, pvz., tokių kaip su darbu susijęs stresas, pervargimas ar depresija. Toliau išvardintos kelios priežastys, dėl kurių gali kilti psichosocialinė rizika:

  • per didelis darbo krūvis;
  • prieštaringi reikalavimai ir nepakankamai aiškiai apibrėžtas vaidmuo;
  • nepakankamas dalyvavimas priimant darbuotojui įtakos turinčius sprendimus ir nepakankamos galimybės pasirinkti darbo atlikimo būdą;
  • prastas organizacinių pokyčių valdymas, menkos darbo garantijos;
  • neveiksminga komunikacija, nepakankama vadovų arba kolegų parama;
  • psichologinis ir seksualinis priekabiavimas, trečiųjų asmenų smurtas.

Svarstant darbo reikalavimus, psichosocialinės rizikos, pvz., per didelio darbo krūvio, svarbu nepainioti su sąlygomis, kai – paskatinant, o kartais keliant nelengvus uždavinius, – sukuriama palanki darbo aplinka: darbuotojai deramai apmokomi ir motyvuojami atlikti darbą taip, kaip jie geriausiai sugeba. Gera psichosocialinė aplinka padeda geriau atlikti darbą, prisideda prie asmens tobulėjimo, didina darbuotojų psichinę ir fizinę gerovę.

Darbuotojai patiria stresą tada, kai jiems keliami darbo reikalavimai yra pernelyg dideli ir viršija jų gebėjimą tuos reikalavimus įvykdyti. Be psichikos sveikatos problemų, ilgalaikį stresą patiriantiems darbuotojams gali atsirasti rimtų fizinės sveikatos problemų, pvz., jie gali susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis arba turėti raumenų ir kaulų sistemos problemų.

Organizacijai stresas gali turėti tokių neigiamų padarinių, kaip prasti bendri veiklos rezultatai, didesnis pravaikštų skaičius, prezenteizmas (darbuotojai, nors ir sirgdami, atvyksta į darbą, bet negali efektyviai dirbti), taip pat dažnesni nelaimingi atsitikimai ir traumos. Pravaikštos dažniausiai trunka ilgiau nei dėl kitų priežasčių, o su darbu susijęs stresas gali paskatinti dažnesnį ankstyvą išėjimą į pensiją. Apskaičiuota, kad įmonės ir visuomenė dėl to patiria didelių išlaidų, nacionaliniu mastu siekiančių milijardus eurų.

Kokia šios problemos svarba?

EU-OSHA Europos mastu atliktos nuomonių apklausos duomenimis apytiksliai pusė darbuotojų mano, kad su darbu susijęs stresas yra įprastas jų darbo vietoje. Dažniausiai nurodomos šios su darbu susijusio streso priežastys: darbo reorganizavimas arba menkos darbo garantijos, ilgas darbo laikas arba per didelis darbo krūvis ir priekabiavimas bei smurtas darbe. EU-OSHA teikia informaciją apie naujausius duomenis ir tyrimais pagrįstus įrodymus, susijusius su darbe patiriamo streso ir kylančios psichosocialinės rizikos paplitimu ir poveikiu darbuotojų saugai ir sveikatai.

Manoma, kad prevencinis, holistinis ir sisteminis požiūris į psichosocialinės rizikos valdymą yra pats veiksmingiausias. EU-OSHA atliekamoje įmonių apklausoje apie naują ir atsirandančią riziką (ESENER) nagrinėjama, kaip psichosocialinė rizika suprantama ir valdoma Europos įmonėse – taip stengiamasi išsiaiškinti svarbiausias paskatas, kliūtis ir sritis, kuriose reikia teikti paramą. Apklausos duomenys rodo vyraujant įsitikinimą, kad psichosocialinę riziką sunkiau valdyti nei „įprastą“ darbuotojų saugai ir sveikatai kylančią riziką. Todėl būtina didinti informuotumą ir kurti paprastas praktines priemones, padedančias lengviau spręsti su darbu susijusio streso, smurto ir priekabiavimo problemas.

Kokios yra galimos psichosocialinės rizikos valdymo priemonės?

Pasirinkus tinkamą metodą, nuo psichosocialinės rizikos ir su darbu susijusio streso galima apsisaugoti ir juos galima sėkmingai valdyti, nepaisant įmonės dydžio ar pobūdžio. Šias problemas galima išspręsti vadovaujantis tokia pat logika ir taip pat sistemingai, kaip ir kitokią darbuotojų sveikatai ir saugai kylančią riziką.

Streso valdymas yra ne tik moralinė pareiga ir gera darbdavių investicija, bet ir teisinė prievolė, nustatyta Pagrindų direktyvoje 89/391/EEB ir remiama socialinių partnerių bendraisiais susitarimais dėl su darbu susijusio streso ir priekabiavimo bei smurto darbe.

Be to, Europos psichikos sveikatos ir gerovės pakte pripažįstama, kad kinta darbo vietoje keliami reikalavimai ir didėja joje daromas spaudimas, todėl darbdaviai raginami įgyvendinti papildomas savanoriškas priemones, kuriomis būtų siekiama didinti psichinę gerovę.

Nors darbdaviai ir yra teisiškai įpareigoti užtikrinti, kad darbo vietoje kylanti rizika būtų tinkamai įvertinta ir kontroliuojama, labai svarbu, kad į šį procesą būtų įtraukti ir darbuotojai. Darbuotojai ir jų atstovai geriausiai išmano problemas, galinčias kilti jų darbo vietoje. Jų dalyvavimas užtikrins, kad būtų įgyvendinamos tinkamos ir veiksmingos priemonės.

EU-OSHA teikia daug informacijos ir praktinę pagalbą, siekdama padėti nustatyti psichosocialinę riziką ir su darbu susijusį stresą, neleisti jiems atsirasti ir padėti juos suvaldyti.