Minint „Pride“ mėnesį, naujoje EU-OSHA ataskaitoje nagrinėjama, kaip darbo jėgos įvairovė formuoja psichosocialinę riziką ir ką galima padaryti siekiant užkirsti jai kelią.
Minint „Pride“ mėnesį, naujoje EU-OSHA ataskaitoje nagrinėjama, kaip darbo jėgos įvairovė formuoja psichosocialinę riziką ir ką galima padaryti siekiant užkirsti jai kelią.
Dėl klimato kaitos darbuotojai vis dažniau susiduria su karščio keliama rizika – kylanti temperatūra ir dažnos karščio bangos daugelio sektorių dirbantiesiems kelia vis didesnių grėsmių.
Vykdant projektą sisteminama informacija apie ES ir nacionalines duomenų apie vėžio rizikos veiksnių ekspoziciją bazes ir šios duomenų bazės analizuojamos.
Vienas iš pagrindinių jo uždavinių – imtis tolesnių veiksmų, atsižvelgiant į Darbuotojų ekspozicijos tyrime nurodytus 24 vėžio rizikos veiksnius. Šiame tyrime Darbuotojų ekspozicijos tyrimo duomenys lyginami su turimais Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos ir Ispanijos nacionaliniais duomenimis. Siekiama įvertinti informacijos aprėptį, prieinamumą ir kokybę, taip pat išnagrinėti Darbuotojų ekspozicijos tyrimo duomenų ir kitų duomenų šaltinių skirtumus ir panašumus.
Kitas uždavinys – atlikti turimų duomenų apie vėžio rizikos veiksnių ekspoziciją lyginamąją ir statistinę analizę, įtraukiant ir kitus, į Darbuotojų ekspozicijos tyrimą neįtrauktus, rizikos veiksnius bei šalis.
Dar vienas svarbus uždavinys – suprasti įvairią ES valstybėse narėse ir ELPA šalyse taikomą profesinio vėžio pripažinimo praktiką. Atliekant šį darbą, renkami duomenys apie nacionaliniuose sąrašuose užregistruotas vėžio rūšis, nustatomos papildomos ir kitos profesinių ligų pripažinimo sistemos, aprašomos įvairios sąlygos ir informacija, kurių reikia siekiant įrodyti, kad darbuotojas patyrė kancerogeno ekspoziciją, ir analizuojami profesinio vėžio pripažinimo procese dalyvaujantys subjektai. Taip pat nurodomos spragos, poreikiai ir geroji praktika, galintys padėti nustatyti sąsają tarp ekspozicijos ir vėžio visoje ES.
Kai kurių įžvalgų, įskaitant duomenis apie profesinį vėžį, jau pateikiama Eurostato interneto svetainės skiltyje Europos profesinių ligų statistika.
Įgyvendinant projektą nagrinėjamas bendros kancerogenų, mutagenų ir reprotoksinių medžiagų ekspozicijos klausimas. Bendradarbiaujant su Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) pagal šią projekto dalį yra siekiama surinkti informaciją apie įvairių medžiagų ekspozicijos koncentracijas, nustatyti, kuriuose sektoriuose ir kurių profesijų atstovai dažniau patiria bendrą ekspoziciją, ir parengti darbovietėms skirtas rekomendacijas.
Dar vienas tyrimo uždavinys – didinti informuotumą, padėti vienas medžiagas pakeisti kitomis ir taikyti techninius metodus, kuriais ekspozicija sumažinama iki mažiausio techniškai įmanomo lygio, taip pat laikytis naujų ES lygiu sutartų profesinės ekspozicijos ribinių verčių (angl. occupational exposure limits, OEL). Šiame darbe nagrinėjamos su pakaitinių medžiagų naudojimu susijusios kliūtys ir sunkumai, nurodomos sektorių iniciatyvos ir pateikiami gerosios praktikos pavyzdžiai.
Vėžio rizikos veiksnių ekspoziciją darbe yra dažnas reiškinys. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrai (EU-OSHA) atliekant Darbuotojų ekspozicijos tyrimą nustatyta, kad beveik pusė Europos darbuotojų per savo paskutinę darbo savaitę tikriausiai patyrė bent vieno vėžio rizikos veiksnio ekspoziciją, taip pat didelio intensyvumo ir daugkartinę ekspoziciją atliekant tam tikras veiklas.
Pagrindinė, tačiau ne vienintelė, profesinio vėžio priežastis, tebėra cheminės medžiagos. Didelę įtaką turi ir fiziniai bei organizaciniai rizikos veiksniai. Tarp jų – saulės ultravioletinė spinduliuotė, naktinis darbas ir kiti su darbo organizavimu ir darbo sąlygomis susiję veiksniai. Mokslininkai vis labiau domisi, kokį su vėžiu susijusį poveikį gali daryti endokrininę sistemą ardančios medžiagos (pavyzdžiui, tam tikri pesticidai) ir tam tikros nanomedžiagos (pavyzdžiui, daugiasieniai anglies nanovamzdeliai-7 (MWCNT-7).
Reaguodama į problemos mastą, Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų darbuotojams geriau apsaugoti. Siekiant visoje Europoje apsaugoti darbuotojus ir sumažinti profesinio vėžio atvejų skaičių, tebėra labai svarbu užkirsti kelią ekspozicijai jos atsiradimo vietoje, gerinti rizikos valdymą darbo vietoje ir didinti informuotumą. Profesinio vėžio prevencija yra vienas iš pagrindinių 2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginės programos ir Europos kovos su vėžiu plano uždavinių.
Labai svarbus teisės aktas – Kancerogenų, mutagenų ir reprotoksinių medžiagų direktyva (KMRD direktyva). Ši direktyva keletą kartų peržiūrėta siekiant atsižvelgti į naujausius mokslinius įrodymus. Tikimasi, kad šios priemonės ateityje padės reikšmingai sumažinti profesinio vėžio ir kitų sunkių sveikatos sutrikimų skaičių.