Apklausoje minimi ir dažniausiai nustatomi darbo vietos rizikos veiksniai, kurie laikui bėgant yra palyginti stabilūs. Kaip ir 2019 m., du pagrindiniai rizikos veiksniai 2024 m. yra susiję su raumenų ir kaulų sistemos sutrikimais: 64 proc. darbo vietų pranešė apie ilgą sėdėjimą, kuris naujausioje apklausoje užima pirmąją vietą, o nuo jo nedaug atsilieka pasikartojantys rankų ar plaštakų judesiai – apie juos pranešė 63 proc. darbo vietų. Be to, 52 proc. respondentų kaip pagrindinį rizikos veiksnį nurodė žmonių ar sunkių krovinių kėlimą ar perkėlimą.

Pastebėtina, kad apie iš namų dirbančius darbuotojus pranešančių įmonių skaičius beveik padvigubėjo (nuo 13 proc. 2019 m. iki 23 proc. 2024 m.), taip pat padidėjo informuotumas apie skaitmeninimo poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai.

Psichosocialinė rizika taip pat dažnai minima, ypač paslaugų sektoriuose: 56 proc. organizacijų nurodė, kad susiduria su sunkumais bendraujant su klientais, pacientais ar mokiniais.

Kalbėdamas apie rezultatus, EU-OSHA vykdomasis direktorius Williamas Cockburnas teigė: „25 proc. organizacijų vis dar nepripažįsta psichosocialinės rizikos, o tai rodo didžiulę spragą sprendžiant šias svarbias problemas. Tai parodo, kokia svarbi yra mūsų būsima saugių darbo vietų kampanija, prasidėsianti 2026 m. Joje daugiausia dėmesio bus skiriama psichosocialinės rizikos poveikiui darbuotojų psichikos sveikatai ir kaip jį mažinti darbe.“

21 proc. darbo vietų, kurios pranešė apie psichosocialinius rizikos veiksnius, mano, kad šią riziką, palyginti su kita DSS rizika, sunkiau valdyti. Skirtingose šalyse šie skaičiai labai skiriasi, o Šiaurės šalys, pavyzdžiui, Švedija (38 proc.) ir Danija (37 proc.), įžvelgia didesnius iššūkius. Darbuotojų dalyvavimas kuriant psichosocialinės rizikos prevencijos priemones šiek tiek sumažėjo - nuo 61 proc. 2019 m. iki 55 proc. 2024 m.

Be to, apklausa rodo, kad vis daugiau dėmesio atliekant rizikos darbo vietoje vertinimą skiriama skaitmeninėms technologijoms. Šiuo metu tokį vertinimą atlieka 43 proc. darbo vietų, o pirmaujančiose Ispanijoje ir Slovėnijoje - daugiau nei 60 proc. darbo vietų. Taip pat 42 proc. įstaigų siūlo mokymus apie skaitmeninių technologijų naudojimą, o Maltoje šis skaičius siekia 75 proc. ESENER taip pat atkreipia dėmesį į su skaitmeninių technologijų naudojimu darbe susijusius rizikos veiksnius. Be raumenų ir kaulų sistemai keliamos rizikos, įmonės nurodo padidėjusį darbo intensyvumą (34 proc.), pernelyg didelį informacijos kiekį (32 proc.) ir neaiškias ribas tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo (27 proc.).

Vilčių teikia tai, kad gerokai pagerėjo darbuotojų konsultavimas dėl skaitmeninimo poveikio saugai ir sveikatai. Iš įmonių, naudojančių bent vieną skaitmeninę technologiją, 35 proc. patvirtina, kad konsultuoja darbuotojus šiais klausimais, palyginti su 24 proc. 2019 m.

Pirmoji išvadų ataskaita nutiesia kelią tolesnėms įvairioms analizėms, kuriose bus nuodugniau išnagrinėti ESENER 2024 duomenys, o išsamūs rezultatai bus paskelbti vėlesnėse ataskaitose iki 2026 m.

Nuorodos:

• Susipažinti su ketvirtosios Europos įmonių apklausos apie naują ir kylančią riziką (ESENER 2024) ataskaitos pirmosiomis išvadomis

• Patyrinėti ESENER duomenų vizualizavimo priemonę