Darbuotojų širdies ir kraujagyslių sveikata

Širdies ir kraujagyslių ligos – viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų ES. Tai įvairios ir sudėtingos ligos (pvz., vainikinių arterijų liga ir insultas), susijusios su širdimi, kraujagyslėmis ir galvos smegenų kraujotakos sistema. Šios ligos priklauso nuo daug veiksnių, jas gali nulemti gyvenimo būdas ir elgsenos veiksniai, ankstesnė sveikatos būklė, genetinis polinkis, socialinės, ekonominės ir su aplinka susijusios priežastys, taip pat profesinė rizika.

Todėl stengiantis užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms svarbus vaidmuo tenka darbo vietai. Labai svarbu suprasti šią riziką ir jos poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai, nes tik tada bus galima parengti veiksmingas priemones, kuriomis bus užkirstas kelias su darbu susijusioms širdies ir kraujagyslių ligoms ir dėl kurių darbingo amžiaus asmenys bus sveikesni.

Su darbu susijusių širdies ir kraujagyslių ligų našta

ES nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta apie 1,71 mln. asmenų. Šių ligų paplitimas įvairiose šalyse skiriasi, tačiau jos yra antra pagal dažnumą su darbu susijusių mirčių priežastis ES.

Širdies ir kraujagyslių ligos gali turėti įtakos ne tik sveikatai, bet ir darbuotojų gyvenimo kokybei, darbingumui, gebėjimui išlikti darbo rinkoje. Be to, dėl šių ligų patiriama išlaidų, susijusių su nebuvimu darbe dėl ligos, ilgalaikiu nedarbingumu, ankstyvu išėjimu į pensiją ir sumažėjusiu našumu: apskaičiuota, kad tai ES ekonomikai kasmet kainuoja daugiau nei 210 mlrd. eurų. Vykdant su darbu susijusių širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją palaikoma darbuotojų gerovė ir padedama organizacijoms bei visuomenei valdyti šių ligų daromą poveikį.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai darbe

Su darbu susijusias širdies ir kraujagyslių ligas gali nulemti keletas darbe patiriamų rizikos veiksnių, pavyzdžiui:

• psichosocialinė rizika, įskaitant didelius darbo reikalavimus, menką darbo kontrolę, ilgą darbo laiką, pamaininį darbą, smurtą ir priekabiavimą darbe, – tai gali kelti stresą, o tai gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sveikatai;
• ergonominė rizika, pvz., sunkus fizinis darbas, ilgas sėdėjimas arba stovėjimas;
• fiziniai rizikos veiksniai, pvz., ekstremali temperatūra, triukšmas, vibracija ir spinduliuotė;
• cheminių medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus, daleles, dulkes, variklių išmetamąsias dujas ir kai kuriuos pesticidus, poveikis;
• biologiniai veiksniai, įskaitant tam tikras infekcines ligas, pvz., COVID-19.

Įvairiems sektoriams, profesijoms ir darbuotojų grupėms būdinga skirtingų rūšių ir skirtingo lygio rizika. Be to, darbo poveikis širdies ir kraujagyslių sveikatai gali priklausyti ir nuo tokių veiksnių kaip amžius, lytis, socialiniai ir ekonominiai aspektai, esama sveikatos būklė ir gyvenimo būdas.

Širdies ir kraujagyslių sveikata – ES politikos darbotvarkės klausimas

Europos Komisija pabrėžia, kad būtina gerinti su darbu susijusių širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, ir tai yra vienas iš pagrindinių 2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginės programos tikslų. Suderintų veiksmų svarbą gerinant širdies ir kraujagyslių sveikatą visoje ES patvirtina ir kitos ES iniciatyvos: „Sveikesni kartu“ – ES neužkrečiamųjų ligų iniciatyva, planas „Saugokime širdį“ ir Europos Parlamento Visuomenės sveikatos komiteto reakcija į planą.

EU-OSHA vykdomi su darbu susijusių širdies ir kraujagyslių ligų srities tyrimai

EU-OSHA vykdo plataus masto tyrimų programą, apimančią su darbu susijusias širdies ir kraujagyslių ligas. Šiais tyrimais siekiama padėti geriau suprasti, kaip darbas veikia širdies ir kraujagyslių sveikatą, ir paskatinti visoje ES prevenciją grįsti įrodymais.

Šia tyrimų programa nagrinėjami su širdies ir kraujagyslių ligomis susiję profesinės rizikos veiksniai, taip pat tiriamas su darbu susijusių ir su darbu nesusijusių rizikos veiksnių sąveikos pobūdis. Atliekant tyrimus nustatomi didesnės rizikos sektoriai, profesijos ir darbuotojų grupės ir analizuojama su darbu susijusių širdies ir kraujagyslių ligų našta visoje ES. Be to, įgyvendinant šią programą apžvelgiama politika, strategijos, intervencinės priemonės, kurių imamasi darbe, praktiniai ištekliai, padedantys užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, taip pat tai, kas padeda darbuotojams saugiai grįžti į darbą po patirtų širdies ir kraujagyslių sutrikimų arba toliau dirbti sergant lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis.

Šie tyrimų rezultatai papildys įrodymų bazę, kuria remiantis siekiama užkirsti kelią su darbu susijusioms širdies ir kraujagyslių ligoms, be to, jais bus grindžiama saugių darbo vietų kampanija „Kartu dėl psichinės sveikatos darbe“, visų pirma atsižvelgiant į psichosocialinės rizikos ir širdies bei kraujagyslių sveikatos sąsajas.