Klimato kaita ir darbuotojų sauga ir sveikata
33 proc. darbuotojų ES pavojų kelia bent vienas su klimato kaita susijęs rizikos veiksnys: 20 proc. jų teigia, kad juos veikia itin didelis karštis, o 19 proc. – prasta oro kokybė. Karštis didžiausią pavojų kelia sektoriuose, kuriuose žmonėms tenka dirbti lauke: 35 proc. žemės ūkio, sodininkystės, miškininkystės ar žuvininkystės sektoriuose dirbančių darbuotojų teigia susiduriantys su itin dideliu karščiu; apie tai taip pat praneša kas ketvirtas statybų ir energetikos sektoriaus darbuotojas. Beveik kas dešimtas darbuotojas nurodė su karščiu susijusius simptomus ar ligas, pavyzdžiui, šilumos smūgį, galvos svaigimą ar mėšlungį. Be to, daugiau kai vienam darbuotojui tenka dirbti kaitroje, kuri, kaip pripažinta, gali sukelti vėžį.
Gerai pastebimi ir regioniniai skirtumai: Pietų Europos darbuotojai patiria didžiausią poveikį – tai susiję su dažnesnėmis karščio bangomis ir blogėjančia aplinkos būkle. Nors daugiau kaip 50 proc. darbdavių ėmėsi prevencinių priemonių, pvz., įrengė poilsio vietas šešėlyje arba atsižvelgdami į karštį pritaikė darbo valandas, jos įgyvendinamos netolygiai, o tai rodo, kad reikia klimato kaitos poveikiui atsparaus planavimo ir investicijų visose pramonės šakose.
Be to, vienas iš penkių darbuotojų nerimauja, kad jo darbas ir užduotys keisis dėl priemonių, įdiegtų siekiant užkirsti kelią su klimato kaita susijusiems pavojams. Tai atspindi didėjantįekologinį nerimą – baimę ar įtampą, kurią kelia aplinkos pokyčiai ir jų galimas poveikis sveikatai.
Stresas ir psichikos sveikata darbe: nuolatinis spaudimas ir stigma
Darbo krūvio problemos tebėra plačiai paplitusios visoje Europoje, nes 44 proc. darbuotojų nurodė itin didelį darbo tempą ir krūvį. Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sektoriuje tuo įsitikinę 50 proc. darbuotojų; be to, 41 proc. šio sektoriaus darbuotojų teigia, kad jų pastangos nepakankamai vertinamos ar atlyginamos, o tai patvirtina jau seniai išsakytą susirūpinimą dėl perdegimo ir darbuotojų trūkumo šiame sektoriuje.
Iš išvadų taip pat matyti, kad psichikos sveikata ir toliau stigmatizuojama; 48 proc. respondentų mano, kad jų karjerai kiltų grėsmė, jei būtų atskleista informacija apie jų psichikos sveikatos būklę. Tokia nuomonė ypač paplitusi tarp jaunesnių darbuotojų ir dirbančių mažiau apmokamus ar mažų garantijų darbus. Tačiau dauguma darbuotojų teigia, kad nevengtų kalbėtis apie savo psichikos sveikatą su viršininku ar vadovu, o tai rodo, kad su psichikos sveikata susijusi stigma mažėja.
Galimybės gauti palaikymą taip pat skiriasi: didelėse įmonėse 66 proc. darbuotojų turi galimybę gauti informaciją ir mokymus apie stresą ir gerovę, o labai mažose įmonėse tokių yra tik 42 proc. Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse psichikos sveikatai paprastai skiriama daugiau dėmesio ir taikomi aktyvesni metodai, bet yra kitų šalių, kuriose dar tik pradedama struktūriškai rūpintis psichikos sveikata.
Skaitmeninimas ir autonomija darbo vietoje
Skaitmeninė transformacija darbo vietose vyksta sparčiai: devyni iš dešimties ES darbuotojų savo darbe naudoja bent vieną skaitmeninę technologiją, o maždaug vienas iš trijų – pažangias priemones, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto sistemas, dėvimus įrenginius ar robotus.
25 proc. darbuotojų teigia, kad skaitmeninės technologijos naudojamos jų darbui ir elgsenai stebėti, o 27 proc. – kad užduotys automatiškai paskirstomos per tokias sistemas. Dėl tokios praktikos kyla klausimų, susijusių su duomenų naudojimu, darbuotojų pasitikėjimu ir pernelyg griežtos kontrolės ir valdymo rizika. Šie aspektai taip pat susiję su stresu ir psichikos sveikatos problemomis.
Be to, skaitmeninimas gali gerokai pakeisti darbo funkcijas. Kai kurie darbuotojai jaučiasi izoliuoti, nes turi mažiau galimybių panaudoti savo įgūdžius ar priimti sprendimus dėl savo darbo. Tai rodo, kad reikia daugiau skaidrumo, socialinio dialogo ir darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus dėl technologijų diegimo.
EU-OSHA vykdomasis direktorius Williamas Cockburnas sakė:
„Šios išvados rodo, kad darbuotojai visoje Europoje susiduria su sudėtingais ir kintančiais iššūkiais. Beveik trys iš dešimties darbuotojų patiria su darbu susijusį stresą, depresiją ar nerimą. Maždaug trečdalis darbuotojų bijo, kad klimato kaita gali kelti pavojų jų saugumui ir sveikatai. Svarbiausiu prioritetu turi išlikti Europos darbuotojų saugos, sveikatos ir orumo apsauga – nuo darbo vietų pritaikymo prie fizinio klimato kaitos poveikio iki psichikos sveikatos stigmos mažinimo ir etiško skaitmeninių priemonių diegimo. Tai ypač svarbu, kai sprendžiame klimato ir skaitmeninių pokyčių problemas.“
Siekdama paremti įrodymais grindžiamus sprendimus, EU-OSHA paskelbė išteklių rinkinį, padedantį duomenis paversti veiksmais. Šie ištekliai:
