You are here

Nanomedžiagų valdymas darbo vietoje

Nanomaterials. Worker in a laboratory handling nanomaterials

Nanomedžiagos yra labai mažos žmogaus akiai nematomos dalelės. Vis dėlto jų yra mūsų kasdien vartojamuose produktuose, pvz., maiste, kosmetikos gaminiuose, elektronikos prietaisuose ir vaistuose.

Kai kurios nanomedžiagos aptinkamos gamtoje, o kitos atsiranda kaip žmogaus veiklos šalutiniai produktai arba yra specialiai pagaminamos konkrečioms reikmėms. Nors nanomedžiagos turi daug naudingų savybių, tačiau dar labai trūksta informacijos apie jų keliamą pavojų sveikatai. Kol tebevyksta nanomedžiagų moksliniai tyrimai, ypatingą dėmesį reikia skirti šių medžiagų valdymui.

Kas yra nanomedžiagos?

Dauguma nanomedžiagų apibrėžtį pateikiančių organizacijų nurodo, kad nanomedžiagas sudaro dalelės, kurių vienas arba keli išorės matmenys yra 1–100 nanometrų (nm). Skaitykite Europos Komisijos rekomendaciją dėl nanomedžiagų apibrėžties.

Nanomedžiagos, kurios yra iki 10 000 kartų mažesnės už žmogaus plauką, dydžiu panašioa į atomus ar molekules, o jų pavadinimas atsirado dėl smulkiausių dalelių struktūrų (nanometras sudaro 10–9 metro). Nanomedžiagos iš esmės skiriasi nuo tokių pačių medžiagų ne tik dėl labai mažo dydžio, bet ir dėl kitų fizinių ar cheminių savybių, be kita ko, dėl jų formos ir paviršiaus ploto. 

Dėl šių nanomedžiagų skirtumų atsiveria naujos ir neribotos jų panaudojimo galimybės tokiose srityse kaip inžinerija, informacinės ir ryšių technologijos, medicina ir farmacija, ir tai tik keletas pavyzdžių. Vis dėlto šie požymiai, nanomedžiagoms suteikiantys unikalių savybių, taip pat turi neigiamų padarinių žmogaus sveikatai ir aplinkai. 

Kur randamos nanomedžiagos?

Nanomedžiagos randamos gamtoje, pvz., ugnikalnių išmetamose dujose, arba gali atsirasti kaip žmogaus veiklos šalutinis produktas, pvz., dyzelino išmetamųjų dujų dūmai arba tabako dūmai.  Vis dėlto ypatingą susidomėjimą kelia pagamintos nanomedžiagos. Šias nanomedžiagas jau galima rasti įvairiuose produktuose ir kasdien naudojamuose prietaisuose.

Kai kurios šios rūšies nanomedžiagos, pvz., sintetinis amorfinis silicio oksidas, jau dešimtmečius naudojamos gaminant įvairius produktus (pvz., betoną, padangas ir maisto produktus). Kitos nanomedžiagos atrastos visai neseniai, pvz., nanotitano dioksidas, kuris dažuose ir kosmetiniuose preparatuose nuo saulės nudegimo naudojamas kaip medžiaga, apsauganti nuo ultravioletinių spindulių; tekstilėje ir medicinos prietaisuose nanosidabras naudojamas kaip antimikrobinė medžiaga; arba anglies nanovamzdeliai, kurie dėl savo mechaninio tvirtumo, lengvo svorio, šilumos išsklaidymo savybių ir elektros laidumo plačiai naudojami elektronikos, energijos saugojimo prietaisuose, kosminių erdvėlaivių ir transporto priemonių struktūrose ir gaminant sporto inventorių. Nuolat sukuriamos naujos kartos nanomedžiagos ir tikimasi, kad jų rinka augs.

Kokį pavojų nanomedžiagos kelia saugai ir sveikatai?

Ypač nerimaujama dėl nanomedžiagų sveikatai keliamo pavojaus. Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas (SCENIHR) patvirtino, kad įvairios pagamintos nanomedžiagos kelia neabejotiną pavojų sveikatai. Ne visos nanomedžiagos būtinai turi toksišką poveikį, tačiau tęsiant mokslinius tyrimus kiekvieną atvejį reikia nagrinėti atskirai.

Nustatyta, kad didžiausią neigiamą poveikį nanomedžiagos sukelia plaučiuose ir šis poveikis yra susijęs su uždegimu ir audinių pažeidimu, fibroze ir auglių išsivystymu. Širdies ir kraujagyslių sistema taip pat gali nukentėti. Kai kurių anglies nanovamzdelių naudojimas gali sukelti tokius pat padarinius, kuriuos sukelia asbestas. Nustatyta, kad nanomedžiagos pasiekia ne tik plaučius, bet ir kitus organus ir audinius, įskaitant kepenis, inkstus, širdį, smegenis, kaulų sistemą ir minkštuosius audinius.

Dėl mažo dydžio ir didelio paviršiaus ploto miltelinės nanomedžiagų dalelės gali sukelti sprogimo pavojų, nors neapdirbtos medžiagos, iš kurių gaminamos nanomedžiagos, tokio pavojaus nekelia.

Skaitykite Europos Komisijos apžvalgą dėl nanomedžiagų rūšių ir naudojimo, įskaitant saugos aspektus, ir EU-OSHA literatūros apžvalgą „Nanodalelių poveikis darbo vietose

Kaip nanomedžiagų keliamas pavojus pasireiškia darbo vietoje?

Darbuotojai gali tiesiogiai susidurti su nanomedžiagomis gamybos etape. Vis dėlto dauguma darbuotojų nanomedžiagų keliamą pavojų gali patirti skirtinguose tiekimo grandinės etapuose net nežinodami, kad yra veikiami nanomedžiagų. Todėl mažai tikėtina, kad siekiant užkirsti kelią tokiam pavojui bus imamasi tinkamų apsaugos priemonių. Skaitykite mūsų literatūros apžvalgą dėl nanomedžiagų darbo vietoje keliamo pavojaus suvokimo ir informavimo apie jį.

Todėl pavojus gali kilti įvairiose profesinės veiklos srityse, kuriose naudojamos, tvarkomos arba apdorojamos nanomedžiagos, o vėliau jos pasklinda ore ir gali būti įkvepiamos arba patekti ant odos; pavyzdžiui, taip gali atsitikti tiek atliekant sveikatos priežiūrą arba dirbant laboratorijose, tiek atliekant pastatų priežiūros arba statybos darbus.

Plačiau apie nanomedžiagų keliamą pavojų darbo vietose

Nanomedžiagų keliamo pavojaus darbo vietoje valdymas

Darbuotojų apsaugą reglamentuojantys ES teisės aktai taikomi nanomedžiagoms, tačiau pačiuose teisės aktuose nėra pateikiama tiesioginė nuoroda į nanomedžiagas.  Visų pirma paminėtina Pagrindų direktyva 89/391/EEB, Cheminių veiksnių direktyva 98/24/EB ir Kancerogenų ir mutagenų direktyva 2004/37/EB, taip pat chemines medžiagas reglamentuojantys teisės aktai (REACH ir CLP). Tai reiškia, kad darbdaviai privalo vertinti ir valdyti nanomedžiagų keliamą pavojų darbe. Jei nanomedžiagų naudojimo ir gamybos negalima išvengti arba pakeisti ne tokiomis kenksmingomis medžiagomis ir procesais, darbuotojams kylantis pavojus turi būti mažinamas prevencinėmis priemonėmis atsižvelgiant į funkcijų valdymo hierarchiją ir pirmiausia dėmesį skiriant:

  1. techninėms kontrolės priemonėms, susijusioms su nanomedžiagų šaltiniu;
  2. organizacinėms priemonėms;
  3. asmens apsaugos priemonėms, kurios naudojamos kaip paskutinė išeitis.

Nors vis dar lieka daug neaiškumų, didelį susirūpinimą kelia nanomedžiagų neigiamas poveikis saugai ir sveikatai. Todėl darbdaviai ir darbuotojai, siekdami suvaldyti pavojų ir rinkdamiesi prevencines priemones, turi laikytis atsargaus požiūrio.

Nustatyti nanomedžiagas, jų kenksmingų dalelių šaltinius ir keliamo pavojaus mastą gali būti sudėtinga, tačiau siekiant geriau valdyti nanomedžiagų keliamą pavojų darbo vietoje, galima pasinaudoti gairėmis ir priemonėmis.

Skaitykite išsamesnius EU-OSHA patarimus dėl to, kaip valdyti nanomedžiagų keliamą pavojų sveikatos priežiūros sektoriuje ir atliekant techninės priežiūros darbus. Kitos organizacijos taip pat parengė naudingą informacinę medžiagą, pvz., apie nanomedžiagų naudojimą statybų  ir baldų gamybos sektoriuose arba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje.

Sužinokite, kaip kitos įmonės valdė nanomedžiagas - Gerosios patirties valdant nanomedžiagas darbo vietose pavyzdžiuose.