Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Asmeniniai įrankiai
Pereiti į turinį. Paieška Dažnai užduodami klausimai Pagalba Apie mus

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra

Pasirinkti kalbą:

DSSA tinklas
Loading
Jūs esate čia: Pradžia Europos rizikos stebėjimo tarnyba

Europos rizikos stebėjimo tarnyba.

EU-OSHA Europos rizikos stebėjimo tarnybos tikslas – siekiant laiku imtis veiksmingesnių prevencinių priemonių, nustatyti naujus ir kylančius darbuotojų saugai ir sveikatai pavojingus rizikos veiksnius. Tarnyba, atlikdama šią užduotį, rengia Europos darbuotojų saugos ir sveikatos apžvalgas, apibūdina tendencijas ir priežastinius veiksnius ir rengiasi pokyčiams darbe, kurie gali turėti pasekmių darbuotojų saugai ir sveikatai.

 

Misija

Naujos technologijos ir ekonominių bei socialinių sąlygų raida keičia mūsų visuomenę, todėl darbo vietos, darbo praktika ir procesai nuolat kinta. Taip susiklosčiusiose naujose situacijose atsiranda naujų rizikos veiksnių ir problemų darbuotojams ir darbdaviams, todėl jie reikalauja politiniais, administraciniais ir techniniais metodais darbe užtikrinti aukšto lygio saugą ir sveikatos apsaugą.

Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijoje (2002–2006) nustatyta, kad būtina prisitaikyti prie šių naujų aplinkybių, ir pabrėžta, kad:

'„norint kontroliuoti riziką, būtina numatyti naujus ir kylančius rizikos veiksnius, susijusius tiek su technikos naujovėmis, tiek su socialiniais pokyčiais.
Siekiant šio tikslo, svarbiausia nuolat stebėti riziką, remiantis sistemingai renkama informacija ir mokslinėmis nuomonėmis.“

Todėl strategijoje Agentūros paprašyta įsteigti Europos rizikos stebėjimo tarnybą (ERO), kuri atliktų šias užduotis. Dabartinėje (2007–2012) Bendrijos strategijoje pakartota, kad labai svarbu numatyti riziką, ir Agentūros Rizikos stebėjimo tarnybos paprašyta pradėti kelias naujas iniciatyvas.
 

Kaip mes dirbame

Europos rizikos stebėjimo tarnybos veikla duoda papildomos naudos: tarnyba renka ir analizuoja informaciją, pateikia ją reikiamame kontekste (ypač atsižvelgdama į Europos socialinę darbotvarkę ir Bendrijos strategiją), siekia nustatyti tendencijas, kad būtų galima „numatyti pokyčius“, ir tinkamai praneša apie svarbiausius klausimus mūsų tikslinei auditorijaipolitikos kūrėjams ir tyrėjams. Taip pat siekiame skatinti EU-OSHA suinteresuotųjų šalių diskusijas ir svarstymus ir suteikti forumą įvairaus lygio politikų ir ekspertų diskusijoms.

Naujai ir kylančiai rizikai nustatyti reikalingos informacijos galima gauti iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, oficialių registrų duomenų, mokslinės literatūros, ekspertų prognozių ar tyrimų duomenų. Siekdami atsižvelgti į visus šiuos galimus informacijos šaltinius, savo veiklą skirstome į keturias pagrindines sritis.

Naujos ir kylančios rizikos numatymas

Rizikos numatymas yra 2007–2012 m. Bendrijos strategijoje nustatytas pagrindinis Europos rizikos stebėjimo tarnybos tikslas. Pasikonsultavę ir pasitarę su ekspertais ir suinteresuotosiomis šalimis, susitarėme dėl

„kylančios DSS rizikos“ darbinės apibrėžties –
tai bet kokia nauja didėjanti profesinė rizika

.

„Nauja rizika“ – tai:

  • rizika, kurios anksčiau nebuvo, kurią sukėlė nauji procesai, naujos technologijos, naujoviškos darbo vietos, socialiniai ar organizaciniai pokyčiai; arba
  • seniai žinoma problema, naujai pradėta laikyti rizikos veiksniu, nes pasikeitė socialinės aplinkybės ar visuomenės požiūris; arba
  • seniai žinoma problema, kurią galima pradėti laikyti rizikos veiksniu, nes gauta naujų mokslo žinių.

Rizika yra „didėjanti“, jeigu:

  • daugėja pavojų, dėl kurių atsiranda rizika; arba
  • didėja pavojingas poveikis (poveikio stiprumas ir (arba) jį patiriančių žmonių skaičius), dėl kurio atsiranda rizika; arba
  • didėja darbuotojų sveikatai daromas kenksmingas poveikis (poveikio sveikatai stiprumas ir (arba) nukentėjusių žmonių skaičius).

foresight

Pirmieji žingsniai, siekiant nustatyti kylančią riziką, buvo keturių ekspertų prognozių ataskaitų dėl kylančios fizinės, biologinės, psichologinės ir cheminės rizikos paskelbimas. Pasikonsultavus su ekspertais, šios ataskaitos parengtos taikant „Delphi“ metodiką; po jų parengta daug literatūros šaltinių apžvalgų ir išsamių ataskaitų, siekiant ištirti svarbiausius ekspertų prognozėse nustatytus rizikos veiksnius, kaip antai darbo vietose esančių nanomedžiagų poveikį.

Dabartinėje Bendrijos strategijoje (2007–2012) Europos rizikos stebėjimo tarnybos paprašyta „geriau numatyti riziką, įskaitant rizikos veiksnius, siejamus su naujomis technologijomis, biologiniais pavojais, sudėtingomis žmogaus ir mašinos sąsajomis ir demografinės raidos poveikiu“. Taip remiama Stebėjimo tarnybos iniciatyva pradėti prognozavimo projektą – parengti kelis technologinių naujovių poveikio darbuotojų saugai ir sveikatai iki 2020 m. scenarijus. Įgyvendinant šį projektą, daug dėmesio bus skiriama sveikoms darbo vietoms, kadangi, siekiant sukurti „sveiką“ ekonomiką, reikėtų numatyti galimus naujus rizikos veiksnius šiose naujai sukurtose darbo vietose ir tinkamomis priemonėmis jų išvengti. Parengus tokius scenarijus, politikos kūrėjai galėtų geriau įvertinti, kokius sprendimus reikėtų priimti, kad ateityje būtų labiau rūpinamasi DSS.

Įmonių apklausa (ESENER)

 

Per šią apklausą iš visų darbo vietoje esančių rizikos veiksnių daugiausia dėmesio skiriama didėjančiai (ir gana naujai) psichosocialinei rizikai. Šie su darbo planavimu, organizavimu ir valdymu, taip pat su ekonominėmis ir socialinėmis darbo sąlygomis susiję rizikos veiksniai didina įtampą ir gali labai pakenkti darbuotojo psichinei ir fizinei sveikatai.

Apklausos respondentų klausiama, kokių priemonių imamasi darbo vietoje, kokie pagrindiniai veiksniai skatina imtis priemonių ir kokios yra svarbiausios kliūtys. Užduodama klausimų apie bendrą darbuotojų sveikatos ir saugos valdymą, psichosocialinės rizikos valdymą ir darbuotojų dalyvavimą.

Atskirai kalbamasi su vadovais ir su darbuotojų sveikatos ir saugos atstovais. Per ESENER apklausą 27 ES valstybėse narėse, taip pat Kroatijoje, Turkijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje įvyko 36 tūkst. pokalbių telefonu su privačiojo ir viešojo sektorių organizacijomis, kuriose dirba dešimt arba daugiau darbuotojų.

ESENER projekto apžvalga

„DSS skaičiai“: tendencijų nustatymas ir analizė

Šiame skyriuje pateikta informacijos apie konkrečias darbuotojų grupes, poveikį darbuotojams, pasekmes sveikatai ir pramonės sektorius. Ši informacija gauta surinkus, išanalizavus ir apibendrinus žinomus objektyvius duomenis iš nacionalinių ir tarptautinių duomenų šaltinių (stebėjimo sistema tik anglų kalba), kaip antai:

  • darbo jėgos tyrimų,
  • darbuotojų apklausų,
  • nelaimingų atsitikimų registrų,
  • profesinių ligų registrų,
  • mirčių registrų,
  • poveikio registrų.

Šie šaltiniai apima ir statistinius, ir analitinius aiškinamuosius dokumentus. Statistiniai šaltiniai – administraciniai registrai kartu su statistinių duomenų rinkiniais (profesinių ligų registrai, poveikio registrai), apklausos, savanoriško pranešimo sistemos ir tikrinimų ataskaitos. Trūkstamos žinios gaunamos derinant įvairius šaltinius, kurių duomenų neįmanoma palyginti, naudojant vienos kurios nors valstybės narės pavyzdžius, nepriklausomus tyrimus ir į oficialius nacionalinius duomenis neįtrauktus tyrimus.

Siekiama sudaryti duomenų bazę, gauti kuo išsamesnės informacijos apie galimas DSS problemas, riziką ir poveikį sveikatai pasirinktose srityse ir pateikti rekomendacijų tyrėjams, politikams ir specialistams.
Šios ataskaitos atitinka pagrindinį Europos rizikos stebėjimo tarnybos tikslą – kuo anksčiau nustatyti darbuotojams kylančius pavojus ir rizikos veiksnius, siekiant tikslingai naudoti išteklius ir laiku imtis tinkamesnių priemonių.

Ciklas „DSS skaičiai“ taip pat papildo daugybę įvairių geros praktikos pavyzdžių, Agentūros surinktų nuo savo veiklos pradžios. Jei yra informacijos apie gerą praktiką, taip pat nurodoma, kur šią informaciją galite rasti.
Valstybės narės yra pateikusios išsamesnės informacijos kai kuriomis temomis. Tokiais atvejais skelbiamos atskiros nacionalinės ataskaitos.

Skatinimas koordinuoti ES atliekamus DSS mokslinius tyrimus

research

Europos rizikos stebėjimo tarnyba siekia, kad darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) moksliniai tyrimai būtų glaudžiau koordinuojami visoje ES. Visose valstybėse narėse DSS mokslinius tyrimus atlieka arba finansuoja daugybė organizacijų, bet šios srities, kaip ir kitų sričių, moksliniai tyrimai dažnai yra per daug nesistemingi, taigi turimi riboti ištekliai gali būti panaudoti ne pačiu geriausiu būdu.

Stebėjimo tarnyba pradėjo dirbti mokslinių tyrimų koordinavimo srityje po to, kai Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijoje (2002–2006) Agentūros paprašyta „imtis iniciatyvos didinant informuotumą ir gerinant rizikos numatymą“ ir pabrėžta, kad DSS mokslinius tyrimus labai svarbu koordinuoti ir pritaikyti praktikoje, ypač tiriant naują ir kylančią riziką: '„Norint kontroliuoti riziką, būtina numatyti naujus ir kylančius rizikos veiksnius, susijusius tiek su technikos naujovėmis, tiek su socialiniais pokyčiais (…). Todėl tyrėjų požiūris turi būti nuoseklus: mokslinių tyrimų organizacijos turėtų derinti savo atitinkamas programas, pagal jas spręsti praktines problemas darbo vietose ir rengtis perduoti mokslinių tyrimų rezultatus įmonėms, ypač MVĮ.“

Agentūra, paprašyta Komisijos, pirmiausia parengė ataskaitą dėl ES darbuotojų saugos ir sveikatos mokslinių tyrimų prioritetų. Ši ataskaita parengta Agentūroje ir išplatinta Agentūros ryšių punktų tinkle, ES ekspertų tinkluose ir tarptautinėms DSS organizacijoms susipažinti. 2005 m. gruodžio mėn. Stebėjimo tarnyba surengė seminarą, kuriame apibendrintos ataskaitos išvados; jame dalyvavo svarbiausi ES DSS mokslinių tyrimų institutai. Tai buvo pirmasis iš kelių Stebėjimo tarnybos seminarų, surengtų kai kuriose valstybėse narėse ieškant būdų stiprinti bendradarbiavimą pagal mokslinių tyrimų programas.

Ataskaitoje pateiktos žinios taip pat panaudotos rengiant antrąją Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategiją (2007–2012). Kaip matyti iš jos skyrių apie naują ir kylančią riziką, ataskaita labai padėjo nustatyti prioritetines sritis, todėl strategijoje Agentūros konkrečiai paprašyta „skatinti nacionalinius sveikatos apsaugos ir saugos tyrimų institutus nustatyti bendrus prioritetus, keistis informacija apie rezultatus ir tyrimų programose atsižvelgti į su darbuotojų sveikata ir sauga susijusius poreikius“.

Stebėjimo tarnyba 2005 m. taip pat atliko pagrindinį vaidmenį rengiant pasiūlymą sudaryti svarbiausių mokslinių tyrimų institucijų konsorciumą, kuris skatintų bendradarbiavimą atliekant naujos ir kylančios rizikos mokslinius tyrimus. Konsorciumui NEW OSH ERA („Naujoji DSS era“), kuriam vadovauja Suomijos profesinės sveikatos institutas, pavyko gauti finansavimą pagal 6-ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, ir per ketverius šio projekto metus (2006–2010) Agentūra labai padėjo pasiekti jo plataus užmojo tikslus.

Artimiausiais metais Agentūra toliau skatins koordinuoti DSS mokslinius tyrimus – tiek siekdama, kad pagrindiniai šios srities dalyviai sutartų svarbiausiomis bendromis temomis, įskaitant 2005 m. ataskaitos dėl ES darbuotojų saugos ir sveikatos mokslinių tyrimų prioritetų apžvalgą, tiek glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir svarbiausiais tarptautiniais tinklais ir organizacijomis, kaip antai PEROSH, TDO, PSO ar NIOSH.

kategorijoje: