Patarimai darbdaviams

Darbdaviai yra įpareigoti spręsti streso darbe problemą pagal Pagrindų direktyvą 89/391/EEB, kurioje nagrinėjami ES sveikatos ir saugos klausimai. Šioje direktyvoje ir ją įgyvendinančiuose valstybių narių teisės aktuose su darbu susijęs stresas aiškiai priskiriamas darbuotojų saugos ir sveikatos teisinio reguliavimo sričiai. Šiuose teisės aktuose numatyta, kad su darbu susijęs stresas turi būti nagrinėjamas tokiu pačiu loginiu ir sisteminiu būdu, kaip ir kiti sveikatos bei saugos klausimai – taikant rizikos valdymo modelį ir ypač pabrėžiant prevencinių veiksmų svarbą.

„Pagrindų susitarime dėl streso darbe“ ir „Pagrindų susitarime dėl priekabiavimo ir smurto darbe“ ES darbdaviams taip pat patariama, kaip spręsti streso darbo vietoje problemą. Be to, valstybės narės parengė savo praktines gaires ir prevencines priemones, susijusias su stresu, smurtu ir kitais psichologiniais bei socialiniais pavojais.

Darbe streso darbe galima išvengti ir net sumažinti su juo susijusias išlaidas. Kiekviena darbo vieta yra vis kitokia, todėl reikia atlikti rizikos vertinimą ir parinkti konkrečioms aplinkybėms tinkamą darbo tvarką bei problemų sprendimo būdus. Tačiau psichologiniai ir socialiniai pavojai retai būna ypatingi, todėl įvairiems sektoriams, įvairaus dydžio įmonėms ir įvarioms valstybėms narėms galima parinkti panašius sprendimus. Šiuo tikslu reikėtų remtis geros praktikos pavyzdžiais, kaip sprendžiama streso darbo vietoje problema.

Su stresu susijusios rizikos vertinimas apima tuos pačius pagrindinius principus ir procedūras, kaip ir kitų darbo vietoje gresiančių pavojų vertinimas – pavojų nustatymas, sprendimo, kokių veiksmų reikėtų imtis, priėmimas, vertinimo rezultatų paskelbimas ir vertinimo kartojimas kas tam tikrą laikotarpį. Kad rizikos vertinimas būtų sėkmingas, labai svarbu į šį procesą įtraukti darbuotojus ir jų atstovus.

Veiksniai, kuriuos reikėtų apžvelgti kaip galinčius sukelti stresą:

• per didelis darbo krūvis arba fizinių pavojų grėsmė;
• kiek darbuotojai gali kontroliuoti, kaip atlikti jiems pavestą darbą;
• ar darbuotojai supranta savo funkcijas;
• tarpusavio santykiai, įskaitant tokius klausimus kaip priekabiavimas ir smurtas;
• kokią paramą teikia kolegos ir vadovai;
• kaip reikėtų apmokyti darbuotojus, kad jie galėtų atlikti savo darbą.

„Streso valdymas“ veikiau skirtas žmonėms, o ne organizacijoms. Tačiau pagrindinis dalykas, siekiant išvengti streso ir psichologinių bei socialinių pavojų, yra darbo organizavimas ir valdymas. Užkirsti kelią streso darbe pasekmėms yra geriau nei imtis atsakomųjų veiksmų, kai šios pasekmės atsiranda.

Veiksmingos streso darbe prevencijos priemonės:

• duoti darbuotojams pakankamai laiko užduotims atlikti;
• aiškiai apibūdinti darbą;
• atlyginti darbuotojams už gerai atliktą darbą;
• sudaryti darbuotojams galimybę pateikti nusiskundimus ir rimtai į juos reaguoti;
• suteikti darbuotojams galimybę kontroliuoti savo darbą;
• kaip įmanoma sumažinti fizinius pavojus;
• leisti darbuotojams dalyvauti priimant turinčius jiems įtakos sprendimus;
• nustatyti darbo krūvį, atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo sugebėjimus ir išteklius;
• nustatyti motyvuojančias užduotis;
• aiškiai apibrėžti darbuotojų funkcijas ir pareigas;
• sudaryti socialinės sąveikos galimybes;
• vengti neaiškumų darbo saugos ir profesinio tobulėjimo srityse.