Stresas
 | Darbe patiriamas stresas yra viena didžiausių sveikatos ir saugos problemų, su kuriomis susiduriame Europoje. Stresą patiria beveik ketvirtadalis darbuotojų. Tyrimai rodo, kad stresas yra 50–60 % visų nedarbo dienų priežastis. Jo sukeliami nuostoliai milžiniški – kenčia žmonės, blogėja ekonominiai rodikliai. |
Stresą darbe gali patirti visi. Nuo jo kenčia bet kurio sektoriaus ir bet kokio dydžio organizacijos darbuotojai. Stresas kenkia ne tik žmonių sveikatai ir saugai, bet taip pat ir organizacijų "sveikatai" ir šalių ekonomikai.
Pranešama, kad stresas yra antroji pagal paplitimą su darbu susijusi sveikatos problema, su kuria susiduria 22 % darbuotojų, dirbančių 27-ose ES valstybėse narėse (2005 m. duomenys). Be to, tikėtina, kad daugės žmonių, patiriančių stresą dėl sąlygų, kurias sukelia arba pablogina darbas. Pokyčiai darbo pasaulyje daro vis didesnį spaudimą darbuotojams – mažinamos išlaidos ir naudojamasi užsakomosiomis paslaugomis, reikia demonstruoti didesnį funkcinį ir kvalifikacinį lankstumą, dažniau sudaromos laikinosios darbo sutartys, didėja nestabilumas, intensyvėja darbas (kartu didėja darbo krūvis ir spaudimas) ir menkai derinama darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.
Stresas darbe ir namuose gali sukelti ligas ir kančias. Be to, stresas gali pakenkti darbo vietos saugai ir turėti įtakos kitiems su darbu susijusiems sveikatos sutrikimams, pvz., raumenų ir kaulų sistemos. Stresas taip pat turi didelės takos organizacijos pelnui.
Streso ir psichologinių bei socialinių pavojų darbe mažinimas yra ne tik moralinė, bet ir teisinė pareiga. Be to, tai labai svarbu verslui. Apskaičiuota, kad 2002 m. ES–15 dėl streso darbe patirti ekonominiai nuostoliai sudarė 20 mlrd. eurų.
Laimei stresą darbe galima įveikti tuo pačiu loginiu ir sisteminiu būdu, kuris taikomas sprendžiant kitus sveikatos ir saugos klausimus. Yra daugybė praktinių pavyzdžių, kaip ši problema sprendžiama ES. Taikant tinkamą būdą, darbuotojus galima apsaugoti nuo streso.
