Saugesnės ir sveikesnės darbo vietos tinkamai vykdant techninę priežiūrą

Reguliari techninė priežiūra yra svarbi šalinant pavojus darbo vietoje ir užtikrinant saugesnes ir sveikesnes darbo sąlygas. Techninės priežiūros neatlikimas arba netinkama techninė priežiūra gali tapti pavojingų situacijų, nelaimingų atsitikimų ir sveikatos sutrikimų priežastimi.

Nelaimingi atsitikimai įvyksta dėl elektros įrangos gedimų (laidų, lizdų, įrenginių)

• elektros smūgiai ir nudegimai, potencialiai degios ar sprogios aplinkos užsidegimas

Nelaimingi atsitikimai įvyksta reguliariai neatliekant kėlimo įrenginių patikros ir techninės priežiūros darbų

• nešvarios ir (arba) surūdijusios, netinkamos naudoti, sunkių objektų nebeišlaikančios kėlimo grandinės

Nelaimingi atsitikimai įvyksta dėl darbinių paviršių ir paviršių bei takų, kuriais vaikštoma, nepriežiūros

• nelygūs, duobėti, nuožulnūs ar slidūs paviršiai sukelia šakinių keltuvų avarijas, nelaimingus atsitikimus paslydus ar suklupus

Dulkės kelia potencialią riziką medžio apdirbimo pramonės ir karjerų darbuotojų sveikatai.

Dulkių kiekį reguliuojančios įrangos priežiūra yra svarbiausias dalykas visuose dulkes keliančiuose procesuose, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo dulkių;

• ventiliacijos angos turi būti atviros, neužkimštos, o atsiradus pažeidimams – sutaisytos
• filtrai turi būti reguliariai prižiūrimi pagal pateiktas gamintojo rekomendacijas.

Techninė priežiūra yra ypač rizikinga

Su technine priežiūra susiję pavojai ir rizika

Be rizikos, kurios esama bet kurioje darbo aplinkoje, techninės priežiūros darbai susiję su tam tikra specifine rizika. 

Tai pavyzdžiui darbas šalia vykstančio proceso ar veikiančio įrenginio. Paprastai veiklos automatizavimas sumažina nelaimingus atsitikimus lemiančių žmogiškų klaidų tikimybę. Techninės priežiūros operacijose priešingai įprastoms iš esmės negalima sumažinti darbuotojo sąlyčio su įrenginiu, techninės priežiūros darbuotojai turi glaudžiai dalyvauti procese.

Techninė priežiūra dažnai apima neįprastus darbus ir neįprastas užduotis, ji neretai atliekama ypatingomis sąlygomis, pvz., dirbant uždarose erdvėse.

Atliekant techninę priežiūrą neretai reikia išardyti ir pakartotinai surinkti sudėtingus įrenginius. Dėl to gali atsirasti didesnė žmogiškų klaidų ir nelaimingų atsitikimų rizika.

Techninės priežiūros užduotys ir darbo aplinka dažnai keičiasi. Tai ypač būdinga rangos darbuotojams. Subranga saugos ir sveikatos požiūriu yra sunkinantis veiksnys – daugybė nelaimingų atvejų ir atsitikimų nutinka techninės priežiūros darbus atliekant pagal subrangos sutartį.

Skubėjimas esant laiko trūkumui taip pat būdingas techninės priežiūros darbams, ypač kai reikia sustabdyti procesus ar atlikti didelius remonto darbus.

Pavojai, rizikos veiksniai ir pasekmės sveikatai

Kadangi techninės priežiūros darbai atliekami visuose pramonės sektoriuose ir visose darbo vietose bei apima įvairiausias užduotis, jie susiję su daugybe pavojų.

Fiziniai pavojai

• triukšmas, vibracija
• per aukšta ir per žema temperatūra,
• spinduliuotė (ultravioletinė spinduliuotė, rentgeno spinduliai, elektromagnetiniai laukai),
• didelis fizinis krūvis,
• su ergonomika susiję rizikos veiksniai: dėl techninės priežiūros požiūriu prastai suprojektuotų įrenginių, procesų ir darbo aplinkos sunku pasiekti prižiūrimus objektus, jiems pasiekti reikia daugiau pastangų (pasilenkti, klauptis, siekti, stumti ir traukti, dirbti uždarose erdvėse)

::Tipinės užduotys:

• gręžimas, galandimas, šlifavimas, šlifavimas smėlio srove
• darbas lauke, pramonės įmonės techninė priežiūra (pvz., krosnių, aukštakrosnių, aušinimo įrenginių)
• virinimas, vamzdžių tikrinimas, bėgių techninė priežiūra

::Galimos pasekmės sveikatai: klausos sutrikimai dėl triukšmo, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai

Cheminiai pavojai

• Asbestas, stiklo pluoštas
• Garai, dūmai, dulkės (pvz., asfalto dūmai, išmetamosios dyzelinių variklių dujos, kristalinis silicio dioksidas)
• Tirpikliai

::Tipinės užduotys

• statinių techninė priežiūra
• suvirinimas elektros lanku
• darbai uždarose erdvėse
• darbai automobilių remonto dirbtuvėse
• pramoninių įrenginių, kuriuose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos, techninė priežiūra

::Galimos pasekmės sveikatai: kvėpavimo sutrikimai, profesinė astma, alergijos, asbestozė, vėžys

Biologiniai pavojai

• Bakterijos (pvz., legionelės, salmonelės)
• Pelėsis ir grybelis

:: Tipinės užduotys:

• techninė priežiūra atliekų apdorojimo įmonėse
• techninė pvz., laboratorijų, kuriose tvarkomos biologinės medžiagos priežiūra
• vietų, kuriose gali daugintis bakterijos, pelėsis ir grybelis, pvz., oro vėdinimo sistemų techninė priežiūra

:: Galimos pasekmės sveikatai: kvėpavimo sutrikimai, astma, alergijos, legioneliozė

Psichosocialiniai rizikos veiksniai

• Laiko trūkumas
• Darbas pamainomis, darbas savaitgaliais, naktinis darbas, darbas pagal iškvietimą ir nereguliarios darbo valandos
• Darbas drauge su rangovo (-ų) personalu, bendravimo klausimai

:: Galimos pasekmės sveikatai: su darbu susiję stresas, nuovargis, padidėjusi nelaimingų atsitikimų rizika

Ypač didelė įvairių nelaimingų atsitikimų rizika

• Daugelis nelaimingų atsitikimų darbe susiję su technine įrangos ir įrengimų priežiūra, pvz., sutraiškymas judančiu įrengimu, netikėtai jam įsijungus
• Kritimas iš aukščio, nelaimingi atsitikimai dėl krintančių daiktų
• Mirtis nuo elektros srovės, elektros šokas, nudegimai
• Uždaros erdvės, uždusimas
• Sprogimas, gaisras

Faktai ir skaičiai

Pasitelkiant pagal Europos nelaimingų atsitikimų darbe statistikos (ESAW) metodiką atliktą Eurostato duomenų analizę galima nustatyti su techninės priežiūros darbais susijusius nelaimingus atsitikimus keliose Europos valstybėse.

Apskaičiuota, kad maždaug 15–20 proc. (priklausomai nuo valstybės) visų nelaimingų atsitikimų ir 10–15 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų susiję su techninės priežiūros darbais

Techninės priežiūros, remonto, įrangos reguliavimo ir derinimo darbai užima ketvirtąją vietą tarp 10 darbo procesų, kurių metu pasitaikė daugiausia mirtinų nelaimingų atsitikimų 2003–2005 m. (EUROSTAT-ESAW).

Vis daugiau nelaimingų atsitikimų įvyksta ne įprastomis darbo valandomis, o atliekant remonto, techninės priežiūros, valymo, derinimo ir kitus darbus.

2005 m. Prancūzijoje atliktas tyrimas parodė, kad techninė priežiūra yra dažniausiai subrangos būdu užsakoma paslauga pramonėje. Prancūzijos nelaimingų atsitikimų darbo vietose duomenų analizė rodo, kad 2002 m. techninės priežiūros darbuotojai buvo antrieji tarp dažniausiai patiriančių nelaimingus atsitikimus, susijusius su subrangos darbais, nedaug atsilikdami nuo statybininkų.

2007 m. Ispanijos nacionalinės apklausos apie darbo sąlygas rezultatų analizė rodo, kad techninės priežiūros darbuotojai patiria daugiau triukšmo ir rankų, plaštakų bei viso kūno vibracijos nei kiti darbuotojai. Jie taip pat dažniau susiduria su pavojingomis medžiagomis, garais ir dūmais.

Apie 25 proc. visų su elektra susijusių nelaimingų atsitikimų sukelia nešiojamieji elektros įrenginiai. Kasmet maždaug 2 000 gaisrų kyla dėl įrenginių laidų trūkumų. Pagrindinė tokių nelaimingų atsitikimų ir gaisrų priežastis yra nevykdomi patikros ir techninės priežiūros darbai (HSE).

Skaitykite ataskaitą ir su ja susijusį informacinį biuletenį  Maintenance and OSH –– A statistical picture (Techninė priežiūra ir profesinė sauga ir sveikata. Statistiniai duomenys).

Pagrindinės techninės priežiūros taisyklės

Konkretūs techninės priežiūros atlikimo veiksmai gali skirtis, nelygu kokia pramonės sritis ir užduotis, tačiau esama kelių bendrų principų:

• Profesinės saugos ir sveikatos valdymo aspekto integravimas į techninės priežiūros valdymą
• Rizikos vertinimu pagrįstas struktūriškas požiūris
• Aiškios funkcijos ir atsakomybės sritys
• Saugios darbo sistemos ir aiškios instrukcijos
• Atitinkami mokymai ir kompetencija
• Darbuotojų įtraukimas į rizikos vertinimo ir techninės priežiūros valdymo procesus
• Veiksmingas bendravimas

Penkios pagrindinės saugios techninės priežiūros taisyklės

1. Planavimas
   
   
2. Darbo zonos saugumo užtikrinimas
   
   
3. Tinkamos įrangos naudojimas
   
   
4. Darbas pagal planą
   
   
5. Galutinė patikra

1. Planavimas

Techninė priežiūra turi prasidėti nuo planavimo. Būtina atlikti rizikos vertinimą ir į šį procesą įtraukti darbuotojus. Planuojant reikia atsižvelgti į šiuos dalykus:

Darbdaviai turi užtikrinti, kad darbuotojai būtų pasirengę atlikti reikiamas užduotis, informuoti apie saugaus darbo tvarką ir žinotų, ką daryti, kai aplinkybės viršija jų kompetencijos ribas. Darbdaviai turi atidžiai apmąstyti techninę priežiūrą atliekančių asmenų pavaldumo tvarką ir visas procedūras, įskaitant ataskaitų teikimą, taikytinas kilus nesklandumams. Tai ypač svarbu, kai techninės priežiūros paslaugas vykdo subrangovai.

Per visą planavimo etapą gyvybiškai svarbu konsultuotis su darbuotojais ir juos informuoti. Techninės priežiūros darbus atliekantys darbuotojai turi būti ne tik informuoti apie pirminio rizikos vertinimo rezultatus, jie turi ir patys dalyvauti šiame procese. Kadangi jie geriausiai žino darbo vietą, jie dažnai geriausiai gali nustatyti pavojus ir pasiūlyti veiksmingiausius būdus su jais susidoroti. Darbuotojų dalyvavimas planavimo procese didina ne tik techninės priežiūros darbų saugą, bet ir jų kokybę.

2. Darbo zonos saugumo užtikrinimas

Darbo zoną reikia apsaugoti nuo neteisėto priėjimo, pvz., naudojant užtvaras ir ženklus. Darbo zona taip pat turėtų būti švari ir saugi, elektros srovė atjungta, pasirūpinta judančių įrenginių dalių apsauga, įrengtas laikinas vėdinimas, o darbuotojams numatyti saugūs judėjimo takai, skirti ateiti ir išeiti iš darbo zonos. Prie mechanizmų turėtų būti pritvirtintos įspėjamosios kortelės su data ir išjungimo laiku, taip pat užraktą nuimti įgalioto asmens pavarde – tokiu būdu kitas netyčia mechanizmą įjungęs darbuotojas nepakenktų techninę priežiūrą vykdančio darbuotojo saugumui.

Jei įmanoma, apsauginiai aptvarai turėtų būti suprojektuoti taip, kad smulkius techninės priežiūros darbus būtų galima atlikti jų nepašalinus. Jei apsauginius aptvarus reikia pašalinti arba deaktyvuoti, tuomet reikia laikytis atjungimo tvarkos. Techninės priežiūros vykdytojai ir kiti darbuotojai turi būti informuoti, kaip ir kokioms sąlygomis galima nuimti apsauginius aptvarus.

3. Tinkamos įrangos naudojimas

Techninės priežiūros užduotis vykdantys darbuotojai turi turėti reikiamus įrankius ir įrangą, kurie gali skirtis nuo įprastai naudojamų. Atsižvelgiant į tai, kad jiems gali tekti dirbti žmonėms dirbti nepritaikytose vietose ir kilti įvairių pavojų, jie taip pat turi turėti atitinkamas asmenines apsaugos priemones.

Kalbant apie naudojamą įrangą ir įrankius darbdaviai privalo užtikrinti:

Visos asmeninės apsaugos priemonės privalo:

Pvz., gavybos įmonės ventiliacijos filtrą valantys ar keičiantys darbuotojai gali susidurti su daug didesne, nei įprasta darbo vietoje, dulkių koncentracija. Priėjimas prie šių filtrų, kurie dažnai būna ant stogo taip pat turi būti saugus.

4. Darbas pagal planą

Darbuotojams turi būti išaiškinta saugaus darbo tvarka, darbuotojai ir darbų prižiūrėtojai turi ją suprasti ir jos deramai laikytis. Darbus reikia prižiūrėti pagal nustatytas darbo saugos sistemas ir vietos taisykles. Techninės priežiūros darbai dažnai atliekami skubant, pvz., kai dėl gedimo sustabdomas gamybos procesas. Net esant laiko trūkumui reikia laikytis darbo saugos taisyklių: nelaimingas atsitikimas, darbuotojo trauma ar turto sugadinimas jų nepaisant gali kainuoti labai daug.

Būtina nustatyti procedūras, taikytinas susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms. Darbų sustabdymas susiklosčius nenumatytoms ar kompetencijos ribas viršijančioms aplinkybėms turi būti numatytas saugios darbo tvarkos taisyklėse. Svarbu atminti, kad peržengus įgūdžių ir kompetencijos ribas gali įvykti nelaimingas atsitikimas.

5. Galutinių patikrų atlikimas

Techninės priežiūros procesas turi baigtis patikra, skirta įsitikinti, kad užduotis įvykdyta, techninės priežiūros objektas yra saugus ir visos priežiūros proceso metu susidariusios atliekos pašalintos. Viską patikrinus ir objektą paskelbus saugiu užduotis gali būti baigta, o prižiūrėtojai ar kiti darbuotojai apie tai informuoti.

Galiausiai parengiama ataskaita, kurioje aprašomi atlikti darbai ir pateikiamos pastabos apie patirtus sunkumus, drauge pateikiant rekomendacijas dėl proceso tobulinimo. Geriausia šiuos klausimus aptarti personalo susirinkime, kuriame procese dalyvavę ir kartu dirbę darbuotojai galėtų pateikti savo pastabas apie techninės priežiūros darbus ir siūlymus, kaip patobulinti procesą.

Techninę priežiūrą reglamentuojantys Europos teisės aktai

Nuo 1989 m. priimta eilė Europos Sąjungos direktyvų, nustatančių bendruosius būtiniausius darbuotojų apsaugos darbo vietoje reikalavimus.

Šios direktyvos taikytinos ir techninės priežiūros darbams, pirmiausia ir svarbiausia pagrindų direktyva, įpareigojanti darbdavius atlikti rizikos vertinimą darbe.

Tarybos direktyva 89/391 – pagrindų direktyva, kurioje nustatomi bendrieji darbuotojų apsaugos nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų principai

Joje išdėstyti bendrieji prevencijos principai, nustatytos darbdavio pareigos, susijusios su rizikos vertinimu, rizikos ir nelaimingų atsitikimų veiksnių šalinimu, informavimu, konsultavimu, deramu darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimu ir mokymu.

Siekdama padėti darbdaviams ir darbuotojams įgyvendinti pagrindų direktyvos 89/391/EEB rizikos vertinimo reikalavimus Europos Komisija parengė rizikos vertinimo darbe rekomendacijas. Šiose rekomendacijos techninės priežiūros darbuotojai įvardyti kaip „darbuotojai, kuriems tenka galimai didesnė rizika“. Rekomendacijose taip pat pabrėžiama būtinybė atlikti atskirą techninės priežiūros darbų rizikos vertinimą.

Remiantis pagrindų direktyva priimta daug atskirų direktyvų, susijusių su saugiu techninės priežiūros atlikimu, kurių daugumoje numatytos specialios nuostatos dėl techninės priežiūros darbų ir reikalavimas techninės priežiūros metu pašalinti darbo vietoje esančius pavojus.

Tarybos direktyvoje 89/654/EEB

dėl būtiniausių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reikalavimų, be kita ko, iš darbdavio reikalaujama užtikrinti, kad:

• takai, vedantys avarinių išėjimų link, ir patys išėjimai visuomet būtų laisvi;
• darbovietė, įrenginiai ir įtaisai būtų techniškai prižiūrimi ir visi nustatyti trūkumai, galintys pakenkti darbuotojų saugai ir sveikatai, būtų pašalinti kuo greičiau;
• saugos įrenginiai ir įtaisai, skirti užkirsti kelią pavojams bei jiems pašalinti, būtų reguliariai prižiūrimi ir tikrinami.

Tarybos direktyvoje 89/655/EEB

dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kai darbo įrenginių naudojimas apima techninę priežiūrą ir aptarnavimą ir ypač valymą, nustatyta, kad:

• darbdavys privalo imtis būtinųjų priemonių, kad užtikrintų tinkamą darbo įrenginių techninę priežiūrą darbinės veiklos metu, kad ji atitiktų taikytinas 1 a arba b dalies nuostatas;
• darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo įrenginiai, kurie veikia gedimus sukeliančiomis sąlygomis ir kurie gali lemti pavojingas situacijas, būtų:

- periodiškai tikrinami, atliekant specialius patikrinimus, užtikrinančius, kad laikomasi sveikatos ir saugos reikalavimų ir kad gedimus būtų galima aptikti ir pašalinti laiku;

• kai darbo įrenginių naudojimas yra galimai susijęs su konkrečia rizika darbuotojų saugai ar sveikatai, darbdavys privalo užtikrinti, kad:

- darbo įrenginiais naudotųsi tik tam paskirti asmenys;
- remonto, keitimo, techninės priežiūros arba aptarnavimo atveju atitinkami darbuotojai būtų skiriami konkrečiai tokiems darbams atlikti.

Direktyvoje taip pat numatytas minimalus reikalavimas dėl kontrolės ir apsaugos įtaisų ir nuostatos dėl techninės priežiūros:

• techninės priežiūros darbus turi būti įmanoma atlikti įrenginius išjungus. Jei tai neįmanoma, privaloma imtis reikiamų apsaugos priemonių tokiems darbams atlikti saugiai arba už pavojingų zonų ribų;
• jei įrengimas turi techninės priežiūros žurnalą, jis privalo būti nuolat atnaujinamas;
• darbuotojai turi turėti galimybę saugiai prieiti ir saugiai likti visose gamybos, derinimo ir techninės priežiūros darbams reikalingose zonose.

Be to, direktyva apima laikinojo darbo aukštyje įrenginių naudojimo nuostatas, pvz., specialias nuostatas dėl kopėčių, pastolių naudojimo.

Tarybos direktyvoje 89/656/EEB

dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones, numatyta, kad darbdavys privalo nemokamai aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, ir, pasirūpindamas jų tinkama technine priežiūra, remontu ir keitimu, užtikrinti, kad jos gerai veiktų ir būtų tinkamos higienos būklės.

Direktyvos III PRIEDE pateikiamas nebaigtinis orientacinis sąrašas darbų ir darbo sektorių, kuriuose gali reikėti asmeninių apsaugos priemonių.

Tarybos direktyvoje 92/91/EEB

dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo būtiniausių reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse,

numatyti būtiniausi sausumos ir jūrų sektoriams taikomi reikalavimai, įskaitant techninę priežiūrą.

Tarybos direktyvoje 92/104/EEB

dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo būtiniausių reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų antžeminės ir požeminės gavybos įmonėse,

numatyta, kad darbdavys privalo imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad:

• darbo vietos būtų suprojektuotos, pastatytos, įrengtos, užsakytos, naudojamos ir prižiūrimos taip, kad darbuotojai galėtų atlikti paskirtus darbus nekeldami pavojaus savo ir (arba) kitų darbuotojų saugumui ir (arba) sveikatai;
• su konkrečia rizika susiję darbai būtų patikimi tik kompetentingiems darbuotojams ir atliekami pagal pateiktus nurodymus.

Tarybos direktyvoje 93/103/EEB

dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų, dirbant žvejybos laivuose numatyta, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad savininkai:

• užtikrintų, jog laivai ir jų instaliacijos bei įrengimai būtų techniškai prižiūrimi, ir nustatyti trūkumai būtų kuo greičiau pašalinti.

Tarybos direktyvoje 98/24/EEB

dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe, numatyta, kad vertinant riziką privaloma atsižvelgti į techninės priežiūros darbus, kurie gali kelti didelę riziką arba dėl kitų priežasčių būti žalingi darbuotojų saugai ir sveikatai. Direktyvoje taip pat numatyta, kad darbuotojų, dirbančių darbus, susijusius su kenksmingais cheminiais veiksniais, darbo saugai ir sveikatai gresiantys pavojai turi būti šalinami arba mažinami šiomis priemonėmis:

• tinkamai suprojektuojant ir organizuojant darbo sistemas darbo vietoje,
• aprūpinant darbuotojus tinkamomis darbo priemonėmis dirbti su cheminiais veiksniais bei nustatant tokią priežiūros tvarką, kuri garantuotų darbuotojų darbo saugą ir sveikatą.

Direktyvos 2006/42/EB

dėl mašinų iš dalies keičiančios direktyvą 95/16/EB įžangoje teigiama, kad neatsiejamas saugių mašinų projektavimas ir gamyba bei jų tinkamas sumontavimas ir priežiūra gali sumažinti daugybės nelaimingų atsitikimų, tiesiogiai susijusių su mašinų naudojimu, socialinius kaštus.

I PRIEDAS, kuriame išvardijami esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai mašinų projektavimui ir gamybai, apima saugos aspektų integravimo principus, reikalavimus kontrolės sistemoms, specialias nuostatas dėl mašinų priežiūros ir informacijos, įspėjimų ir instrukcijų reikalavimus.

Priimta nemažai atskirų direktyvų reglamentuojančių darbuotojams galimai žalingus fizinius veiksnius darbo vietoje, pvz., vibraciją, triukšmą, elektromagnetinius laukus, optinę ir jonizuojančią spinduliuotę. Šios direktyvos apima nuostatą, kuria siekiama išvengti rizikos arba ją sumažinti taikant atitinkamas techninės priežiūros programas darbo įrenginiams, darbo vietai ir darbo vietos sistemoms.

• Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos)
  
  darbuotojams keliama rizika
• Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) darbuotojams keliama rizika
• Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/25/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (dirbtinės optinės spinduliuotės) darbuotojams keliama rizika
• Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų ir bangų) darbuotojams keliama rizika

Kitos svarbios direktyvos

• Tarybos direktyva 92/58/EEB dėl būtiniausių reikalavimų įrengiant darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklus
• Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/92/EB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje
• 1983 m. rugsėjo 19 d. Tarybos direktyva 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe (antroji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 80/1107/EEB 8 straipsnyje), kurią pakeitė Tarybos direktyva 91/382/EEB, Tarybos direktyva 98/24/EB, direktyva 2003/18/EB ir direktyva 2007/30/EB
• Direktyva 2005/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe
• Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose ir kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo
• Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės

Daugiau informacijos rasite skiltyje Europos teisės aktai