Teisės aktai
Europos teisės aktuose hierarchine tvarka išdėstytos priemonės, kurių darbdaviai privalo imtis siekdami kontroliuoti pavojingų medžiagų sukeliamą pavojų darbuotojams. Šiuose teisės aktuose pavojingų medžiagų pašalinimas ir pakeitimas laikomi pačiomis svarbiausiomis kontrolės priemonėmis.
Jeigu įmanoma, pavojingos medžiagos turėtų būti pašalintos, keičiant procesus ar produktus, kuriuose yra pavojingų medžiagų.
Jeigu pavojingos medžiagos pašalinti neįmanoma, ji turėtų būti pakeista kita, nepavojinga ar mažiau pavojinga, medžiaga.
Jeigu rizika darbuotojams nėra pašalinama, turėtų būti taikomos kontrolės priemonės pašalinti arba sumažinti rizikos veiksnius, keliančius pavojų darbuotojų sveikatai.
Kai kurioms medžiagoms ir procesams, pavyzdžiui kancerogeninėms ar mutageninėms medžiagoms, taikomos konkrečios daug griežtesnės priemonės.
ES saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančios taisyklės yra perkeltos į nacionalinius teisės aktus, tačiau valstybės narės turi teisę numatyti papildomas ir dar griežtesnes nuostatas dėl darbuotojų apsaugos.
Todėl pirmiausia rekomenduojama išsiaiškinti, kokie yra konkretūs taikomi nacionalinių teisės aktų reikalavimai dėl pavojingų medžiagų naudojimo darbo vietose.
.
Daugeliui, bet ne visoms cheminėms medžiagoms teisės aktuose yra apibrėžiami klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimai, kad vartotojai galėtų suprasti, su kokiomis medžiagomis jie dirba. ES teisės aktuose yra pateiktos nuostatos dėl labai aiškių, standartinių saugos ženklų, rizikos nuorodų ir saugos duomenų lapų (SDL) (kuriuos privalo pateikti cheminių medžiagų gamintojai ir tiekėjai, taip informuodami apie cheminės medžiagos savybes, su ja susijusius pavojus, rekomendacijas dėl tokios medžiagos laikymo, tvarkymo, apsaugos ir t.t.).
Kai kuriems produktams, tokiems kaip vaistinės medžiagos (pvz., citostatiniai preparatai) ar kosmetikos produktai (pvz., plaukų priežiūros priemonės) tiekėjai saugos duomenų lapų pateikti neprivalo.
Net jeigu saugos duomenų lapas yra pateiktas, tam tikrais atvejais gali prireikti gauti daugiau informacijos. Tokiais atvejais būtina:
- naudotis kitais šaltiniais (technine dokumentacija, naudojimosi instrukcijomis, techninėmis nuorodomis ir moksliniais darbais bei žurnalais);
- paklausti gamintojų ir tiekėjų;
- pasitarti su už prevenciją atsakingomis tarnybomis;
- konsultuotis su profesinėmis organizacijomis (profesinėmis asociacijomis, prekybos rūmais, profesinėmis sąjungomis, socialinio draudimo institucijomis ir kt.);
- kreiptis į atitinkamas valdžios institucijas.
ES taip pat yra parengtos gairės (žr. toliau) dėl darbuotojų apsaugos nuo jų saugumui ir sveikatai keliamų pavojų, įskaitant sprogimo rizikos.
Daugiau informacijos apie ES gaires:
Praktinio pobūdžio neprivalomos rekomendacijos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (Direktyvos 98/24/EB 3, 4, 5 ir 6 straipsniai ir II priedo 1 skyrius).
Rekomendacijos dėl neprivalomų gairių įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/92/EB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje.
