Poveikio darbo aplinkoje ribinės vertės

Nustatytos ribinės vertės taikomos visoje ES, tačiau kiekviena valstybė narė nustato savo nacionalines ribines vertes, dažnai dar griežtesnes nei buvo nustatytos ES teisės aktuose. OEL nustato nacionalinės kompetentingos institucijos ir kitos atitinkamos institucijos. OEL gali būti privalomos (tai reiškia, kad jų reikia laikytis), arba orientacinės (siektinas rodiklis), ir jos gali būti taikomos tiek rinkoje parduodamiems produktams, tiek gamybos proceso metu susidarančioms atliekoms ir šalutiniams produktams.  

Nors OEL nėra nustatytos visoms ES naudojamoms medžiagoms, jos yra veiksminga rizikos vertinimo ir valdymo priemonė, be to, suteikia vertingos informacijos apie priemones, kurių galima imtis užtikrinant su pavojingomis medžiagomis dirbančių darbuotojų saugumą ir sveikatos apsaugą darbo vietoje. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad jų darbuotojams tenkantis pavojingų medžiagų poveikis neviršytų nustatytų nacionalinių verčių.

Visi OEL dydžiai nustatyti remiantis prielaida, kad visi darbuotojai, kuriems daro poveikį pavojingos medžiagos, yra sveiki suaugę asmenys, nors tam tikrais atvejais šiomis normomis siekiama apsaugoti tam tikrus „jautrius pogrupius“. Dažniausiai poveikio ribos nėra taikomos, pavyzdžiui, nėščioms moterims ir žindyvėms, ir būtina imtis konkrečių specialių priemonių siekiant apsaugoti šias grupes.

OEL sąrašuose vidutinis sąlyčio su pavojingomis medžiagomis laikas yra aštuonios valandos per dieną (dažnai vadinamas TWA-8h (angl. – Time Weighted Average), arba 8 valandų pamatinis laikotarpis). OEL dažniausiai nustatomos remiantis prielaida, kad darbuotojas gali būti veikiamas pavojingos medžiagos 40 metų savo darbinio gyvenimo, dirbdamas 200 dienų per metus.