Rekomendacija darbdaviams: prevencinės priemonės
- Darbo procesų bei kontrolės priemonių planavimas ir tinkamos įrangos bei medžiagų naudojimas siekiant sumažinti pavojingų medžiagų išskyrimą.
- Kolektyvinių apsaugos priemonių naudojimas rizikos atsiradimo šaltinyje, pvz., vėdinimo sistemų įrengimas bei tinkamų organizacinių priemonių taikymas.
- Asmeninių apsaugos priemonių taikymas, įskaitant asmeninės apsaugos įrangos (AAĮ) naudojimą. Pagal teisės aktus tai yra kraštutinė priemonė ir ji gali būti taikoma tik tais atvejais, kai pavojingų medžiagų poveikio negalima išvengti jokiomis kitomis priemonėmis. Išdavus AAĮ darbuotojams, jie turi būti mokomi ja naudotis.
Darbuotojų, patiriančių pavojingų medžiagų poveikį, skaičius turi būti sumažintas iki minimumo, kartu atitinkamai mažinant poveikio trukmę ir intensyvumą bei naudojamų pavojingų medžiagų kiekius. Taip pat turėtų būti taikomos atitinkamos higienos priemonės.
Darbdaviai taip pat privalo nuolat informuoti darbuotojus apie riziką, atsirandančią dirbant su pavojingomis medžiagomis, ir mokyti, kaip tokias medžiagas naudoti saugiai. Taisyklės taikomos tiek rinkoje parduodamiems produktams, tiek gamybos proceso metu susidarančioms atliekoms ar šalutiniams produktams.
Daugeliui, bet ne visoms cheminėms medžiagoms teisės aktuose yra apibrėžiami klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimai, kad vartotojai galėtų suprasti, su kokiomis medžiagomis jie dirba. ES teisės aktuose yra pateiktos nuostatos dėl labai aiškių, standartinių saugos ženklų, rizikos nuorodų ir saugos duomenų lapų (SDL) (kuriuos privalo pateikti cheminių medžiagų gamintojai ir tiekėjai, taip informuodami apie cheminės medžiagos savybes, su ja susijusius pavojus, rekomendacijas dėl tokios medžiagos laikymo, tvarkymo, apsaugos ir t.t.).
Kai kuriems produktams, tokiems kaip vaistinės medžiagos (pvz., citostatiniai preparatai) ar kosmetikos produktai (pvz., plaukų priežiūros priemonės) tiekėjai saugos duomenų lapų pateikti neprivalo.
Net jeigu saugos duomenų lapas yra pateiktas, tam tikrais atvejais gali prireikti gauti daugiau informacijos. Tokiais atvejais būtina:
- naudotis kitais šaltiniais (technine dokumentacija, naudojimosi instrukcijomis, techninėmis nuorodomis ir moksliniais darbais bei žurnalais);
- paklausti gamintojų ir tiekėjų;
- pasitarti su už prevenciją atsakingomis tarnybomis;
- konsultuotis su profesinėmis organizacijomis (profesinėmis asociacijomis, prekybos rūmais, profesinėmis sąjungomis, socialinio draudimo institucijomis ir kt.);
- kreiptis į atitinkamas valdžios institucijas.
