Nauda didelėms įmonėms

Nauda didelėms įmonėms

Nauda didelėms įmonėms

Gera DSS padeda atskirti ekonominiu atžvilgiu geriausias įmones nuo visų kitų.

Norint pagerinti didelių įmonių DSS, reikia atidžiai išanalizuoti aplinkos, organizacinius ir darbo veiksnius, taip pat žmonių savybes bei atskiras ypatybes, kurios daro įtaką elgesiui darbe. Galima pasiūlyti tokias praktiškas priemones:

• Perprojektuoti gamyklos vidaus planą ir darbo vietas taip, kad būtų galima užtikrinti didesnį produktyvumą ir sumažinti DSS riziką, pavyzdžiui, kaulų ir raumenų sistemos pažeidimus
• Taikyti profilaktinių sveikatos patikrinimų ir sveikatos priežiūros programas
• Gerinti darbo planavimą ir darbo bei gyvenimo pusiausvyrą, kad sumažėtų DSS rizika ir būtų geresnė darbo jėgos motyvacija.

Darbuotojų motyvaciją padeda didinti:

• Vyresnieji vadovai, kurie aiškiai ir nuosekliai laikosi lyderystės principų
• Saugios ir sveikos darbo sąlygos, kurios išlieka tokios visą laiką
• Darbuotojai, kurie yra kompetentingi ir gerai nusimano apie savo darbą
• Veiksminga DSS politika ir patikrintos praktikoje gerai veikiančios sistemos
• Darbuotojai, kurie visateisiškai dalyvauja DSS sprendimų priėmime
• Asmenys, grupės ir organizacijos, kurių pasiekti rezultatai yra pripažįstami, ir už juos tinkamai atlyginama.

Pasirenkamas būdas priklauso nuo organizacijos pobūdžio ir sudėtingumo.

Bet svarbiausias geros DSS bruožas – geras rizikos valdymas. Jei DSS rizika veiksmingai kontroliuojama ir jos veiksniams užkertamas kelias, nauda netruks ateiti. Nieko nedaryti negalima. Veikimas gali būti labai naudingas jūsų verslui, pelnui ir įvaizdžiui.

Nauda mažoms ir vidutinėms įmonėms

Nauda mažoms ir vidutinėms įmonėms

Gera DSS gali vaidinti svarbų vaidmenį, padedant mažoms įmonėms išlaikyti ir gerinti savo verslo rezultatus.

Dėl prastų DSS standartų mažos įmonės praranda daugiausia, bet jos gali daugiausia ir laimėti.

Europos Sąjungoje yra 23 mln. mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kuriose dirba daugiau kaip 100 mln. žmonių . Tačiau mažose ir vidutinėse įmonėse įvyksta net 82 % visų susižeidimų darbe, o nelaimingi atsitikimai, dėl kurių žūva žmonės, sudaro apie 90 % .

60 % įmonių sutrinka verslas ilgiau kaip 9 dienoms .

Vis dažniau nuo geros DSS priklauso galimybė gauti naujus užsakymus.

Visuose sektoriuose klientai nori, kad įmonėse, su kuriomis jie bendradabiauja, būtų kuo aukštesni DSS standartai. Taip yra todėl, kad jie patys skiria ypatingą dėmesį savo DSS rezultatams ir ataskaitoms.

DSS rezultatų normos vis dažniau įrašomos į viešojo ir privačiojo sektoriaus sutartis. Įmonių pasirinkimas ir skyrimas vis dažniau priklauso nuo DSS rezultatų.

Mažos įmonės gali būti tikros, kad į jų sutartis bus arba aiškiai įrašyti, arba implikuoti toliau nurodyti punktai, ir jie bus reguliariai vertinami bei stebimi.

• Veiksmingos DSS politikos ir procedūrų įrodymai
• Reguliariai taikomas rizikos vertinimas ir rizikos kontrolės programos
• Informacija apie neseniai buvusias arba vykdomas DSS tiriamąsias bylas ir su DSS susiję ieškiniai
• Atitinkamai suskirstyti statistikos duomenys apie visus su DSS susijusius nelaimingus atsitikimus ir incidentus
• Informacija apie visas patvirtintas ir pareikštas su DSS susijusias žalos atlyginimo pretenzijas.

Dabar tai laikoma elementaria informacija, kurios reikalauja daugelis klientų: vis dažniau matome, kad reikalaujama išsamių DSS rezultatų įrodymų.

Draudimas ir DSS

Draudimas ir DSS

Draudimas (dažnai vadinamas darbuotojų kompensacijomis) kartu su reguliavimu ir kitomis paskatomis gali būti labai svarbus gerinant DSS.

Viena vertus, darbuotojų kompensacijų sąnaudos gana didelės, jos sudaro realų draudikų finansinį atlygį. Antra vertus, draudikai gali padėti DSS patobulinimams įmonėse ir juos skatinti.

Draudimo sąnaudos priklausomai nuo įmonės tipo gali būti gana didelės.

Įvairių valstybių narių draudimo sistemos labai skiriasi. Bet teikdami finansines paskatas ir pagalbą įmonėms, draudikai visoje Europoje Sąjungoje gali padėti išvengti ar net sumažinti išmokų skaičių, dydį ir sąnaudas, taip pat sumažinti ir savo riziką, kad išmokėtos sumos neviršytų įmonių sumokėtų draudimo įmokų.

Priklausomai nuo nacionalinės draudimo sistemos, įmonių draudimo įmokos dažnai yra siejamos su žalų išmokų skaičiumi ir dydžiu, todėl DSS gerinimas tiesiogiai padeda mažinti draudimo sąnaudas.

Be to, kai kuriose valstybėse narėse yra sukurtų schemų, pagal kurias įmonėms, kurios vykdo tam tikrą nurodytą DSS veiklą, pavyzdžiui, investuoja į saugesnes mašinas ar mokymą, taikomos nuolaidos. Tokiu būdu ne tik žiūrima į nelaimingų atsitikimų skaičius, bet ir skatinama faktinė prevencijos veikla įmonėse.

Tokie naujoviškesni paskatų modeliai turėtų dar labiau motyvuoti MVĮ, nes jie sukuria tiesioginį investicijų į DSS ir ekonominės naudos sąryšį. Daugiau informacijos žr. agentūros leidinyje Forum "Ekonominių paskatų gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą veiksmingumas" .

Taip pat kuriamos sveikatos ir saugos vertinimo schemos, kurias galima laikyti "netiesiogine" sveikatos ir saugos rezultatų gerinimo priemone. Savęs vertinimo priemonės kuriamos specialiai tam, kad įmonės pačios galėtų susidaryti vaizdą, kokie yra jų DSS rezultatai, kad savęs vertinimas turėtų teigiamą poveikį draudimo išmokoms ir pagerintų įmonės reputaciją DSS klausimais.

Draudikai taip pat teikia paskatas reabilitacijos ir grąžinimo į darbą schemoms, nes jos ilgainiui padeda gerinti darbuotojų sveikatą ir gerovę bei mažina darbuotojų kompensacijų sąnaudas.

Investuotojai ir DSS

Investuotojai ir DSS

Investuotojai ir investicijų vadovai paprastai analizuoja riziką, naudodami finansinius kriterijus. Bet vis dažniau pripažįstama nefinansinių kriterijų įtaka įmonės vertei, ir į juos investuotojai vis daugiau atsižvelgia, darydami sprendimus.

Darbuotojų saugos ir sveikatos vertinimas labai prisideda prie tinkamo rizikos veiksnių įmonėje suvokimo ir valdymo, kuris sudaro svarbią akcininkų pelno didinimo strategijos dalį.

Tyrimai rodo, kad įmonės, kurių DSS rezultatai yra geriausi, taip pat pasiekia daug aukštesnių ekonominių rezultatų, nei vidutiniai vertybinių popierių biržoje skelbiami rodikliai . Nustatyta, kad geriausias rodiklis, pagal kurį galima numatyti ekonominę sėkmę, yra darbo kokybė; šiuo atžvilgiu geriausios įmonės visuomet pasiekia daug aukštesnių rezultatų už pačius didžiausius kada nors vertybinių popierių biržoje skelbtus rodiklius .

Šiuo metu Europos socialiai atsakingų investicijų (SAI) rinkos vertė siekia virš 1 trln. EUR.

Geros DSS nauda viešiesiems pirkimams statybos ir infrastruktūros srityje

Statybos ir infrastruktūros sektoriuje veikiančių įmonių ekonominiai rodikliai gali ypač pagerėti, pagerinus jų DSS.

Kiekvieną statybos projektą reikia įvykdyti laiku, jis turi būti tinkamos kokybės, neviršyti turimo biudžeto ir išvengti nelaimingų atsitikimų ir susirgimų. Gera DSS gali padėti pasiekti šiuos dalykus.

Skaičiai rodo, kad statybos sektoriuje įvyksta gerokai daugiau su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų nei kituose sektoriuose. ES statybos pramonės vertė vertinama 902 mlrd. EUR per metus; nelaimingų atsitikimų ir susirgimų sąnaudos sektoriuje sudaro iš viso 8,5 % projektų kainos, vadinasi, prasti DSS standartai statybos sektoriuje gali atsieiti virš 75 mlrd. EUR per metus, beveik 200 EUR kiekvienam gyventojui.

Todėl vis daugiau pirmaujančių viešojo ir privačiojo sektoriaus klientų pripažįsta DSS naudą infrastruktūros ir kitiems stambiems projektams ir imasi veiksmų bei atsakomybės už DSS standartų taikymą dideliuose projektuose.

Geros DSS statybos sektoriuje nauda – greičiau ir pigiau užbaigiami projektai, didesnis pelnas ir didesnė tikimybė, kad tapsite klientų pirmiausia pasirenkama įmone.

Bet tokią naudą galima gauti tik tuo atveju, jei klientai bus pasirengę imtis iniciatyvos, kad DSS standartai būtų taikomi projektuose, ir dirbti kaip partneriai su visais rangovais. Klientai nustato tikslus, kontroliuoja išteklius ir galiausiai jie nustato DSS rezultatų standartus projektui.

Viešųjų institucijų atsakomybė šioje srityje ypač didelė, nes, turėdamos didžiulę perkamąją galią, jos gali daryti milžinišką įtaką rinkai. Jos gali rodyti geriausios praktikos pavyzdį, kaip taikyti DSS standartus viešuosiuose pirkimų projektuose.

Nacionalinė ekonomika ir DSS

Nacionalinė ekonomika ir DSS

Svarbu, kad darbuotojų sveikatą ir saugą gerinti stengtųsi vyriausybės, reguliavimo institucijos ir agentūros. Tokiu būdu jos galės mažinti dėl susižeidimų ir ligų visuomenės patiriamos sąnaudos ir kartu gerinti savo konkurencingumą bei nacionalinį ekonomikos našumą.

Šalys, kurios neturi geros DSS sistemos, dėl darbuotojų sužeidimų ir ligų išleidžia daug didesnę BVP dalį, kurią galėtų panaudoti produktyvesniai veiklai.

Todėl daugelis valstybių narių stengiasi gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą ir tai įrašo į nacionalinės ekonomikos gerinimo strategijas. Kadangi didelė dalis sąnaudų dėl prastos sveikatos ir saugos yra paslėpta arba ji tenka visuomenei, o ne įmonėms, plačiai taikomos paskatos, kuriomis stengiamasi skatinti įmones gerinti DSS.

Gera DSS didina nacionalinį konkurencingumą ir produktyvumą tuo, kad:

• Didina darbo jėgą ir jos dalyvavimą darbo rinkoje, nes mažina anksti į pensiją išeinančių arba dėl susižeidimų darbe ir profesinių ligų nebegalinčių dirbti žmonių skaičių
• Mažina socialines susižeidimų ir ligų sąnaudas, nes mažesnė BVP dalis yra išleidžiama negalinčių dirbti žmonių sveikatos priežiūrai
• Didina valandų, kurias žmonės gali dirbti, skaičių, nes iš dalies sumažina žmonių, turinčių prižiūrėti šeimos narius, skaičių
• Didina vyresnio amžiaus darbuotojų galimybes dirbti
• Gerina produktyvumą, skatindama našesnius darbo metodus ir technologijas.

Europos visuomenei senstant, DSS turės vaidinti ypač svarbų vaidmenį. Ypač dėl to, kad didėjant dirbančių vyresnio amžiaus žmonių skaičiui, reikės pasirūpinti DSS. Gali tekti darbą pritaikyti žmogui, o ne reikalauti, kad žmogus prisitaikytų prie darbo, pavyzdžiui, keisti darbo vietą, skirti mažiau fiziškai sunkų darbą, taikyti lanksčias darbo valandas, aprūpinti ergonomiškai tinkama įranga ir užtikrinti darbo erdvę.

Vyriausybinėms žinyboms ir kitoms organizacijoms, norinčioms tokius argumentus pateikti įmonėms, labai tiktų mūsų ataskaita " Sveikata ir sauga: kampanijos "; joje nagrinėjami pagrindiniai principai, į kuriuos reikia atsižvelgti organizuojant viešą kampaniją Europos, nacionaliniu ar darboviečių lygmeniu.